Priešingai populiariems įsitikinimams, bulvės nėra bevertis kotletų priedas, kuris gali lengvai užpildyti skrandį. Bulvės nėra labai kaloringos, jose yra krakmolo, vitamino C, kalio ir kalcio. Svarbiausia, kaip ruošiame bulves ir su kuo jas patiekiame.

Priešingai populiariems įsitikinimams,bulvėsnepenėkite – 100 g (dviejuose vidutinio dydžio gumbuose) yra 60-70 kcal, tai yra mažiau nei bananuose. Daug kaloringesnė yra tai, ką valgomebulvės . Neretai šalia jų, mūsų lėkštėje, puikuojasi panardintas kiaulienos karbonadas arba riebus, miltais pagardintas padažas. Būtent šie priedai sugadino bulvių reputaciją – ji nėra nei labai kaloringa, nei sunkiai virškinama.

Bulvės – savybės

Bulvių gumbai yra vertingas krakmolo š altinis. Tai sudėtingi angliavandeniai, kurie žmogaus organizme lėtai ir tolygiai suskaidomi į gliukozę, kuri yra visų jo ląstelių darbui reikalingas kuras. Dėl to mes turime energijos š altinį ir ilgai jaučiamės sotūs.

Bulvėse taip pat yra daug vitamino C – apie 16 mg 100 g (suaugusio žmogaus paros poreikis yra 75 mg). Daugiausia jo yra gumbuose iškart po iškasimo. Tačiau kuo ilgiau jie laikomi, tuo daugiau prarandama šios vertingos sveikatai naudingos medžiagos. Ankstyvą pavasarį valgomos senos bulvės šiuo atžvilgiu beveik neturi reikšmės.

Bulvėse taip pat yra vitaminų A, E, B1(tiamino), B2(riboflavinas), B3(niacinas) ir B6(piridoksinas). Bulvėse yra daug kalio, kuris mažina kraujospūdį, stiprina kaulus, teigiamai veikia nervų sistemą, magnio, taip pat fosforo, geležies, cinko, vario ir mangano. Bulvės taip pat yra vertingų augalinių b altymų š altinis.

Bulvės – kalorijos, maistinės vertės

Maistinė virtų bulvių vertė, be žievelės, nepridėta druskos

100 g85 g (su viena vidutine bulve)
Energinė vertė86 kcal73 kcal
B altymai 1,71 g1,45 g
Angliavandeniai20,01 g17 g
Paprasti cukrūs0,89 g0,75 g
Riebalai0,10g0,08 g
pluoštas1,8 g1,53 g

Š altinis: USDA

Bulvės – vitaminai ir mineralai

Vitaminai ir mineralai virtose bulvėse, be odelės, nepridėta druskos (už 100 g)

Vitaminas C7,4 mg
Vitaminas B10,098 mg
Vitaminas B20,019 mg
Vitaminas B31 312 mg
Vitaminas B60,269 mg
Lapiniai augalai9 mg
Vitaminas A2 IU
Vitaminas E0,01 mg
Vitaminas K2,2 g
Kalcis8 mg
Geležis0,31 mg
Magnis20 mg
Fosforas40 mg
Kalis328 mg
Natris5 mg
Cinkas0,27 mg

Š altinis: USDA

Svarbu

Seibersdorfo instituto mokslininkai išaugino bulves su kelis kartus didesniu vitamino A kiekiu. Būtent jo trūkumas labai dažnai sukelia aklumą. Nauja bulvių įvairovė bus ypač naudinga milijonams vaikų Afrikoje, kurie kasmet apaksta dėl šios medžiagos trūkumo.

Bulvės – gerai valgykite

Bulvės širdžiai ir skrandžiui

Dėl kalio kiekio bulvės rekomenduojamos sergantiems arterine hipertenzija. Jas turėtų valgyti ir aukštą kraujospūdį turintys žmonės, nes bulvėse labai mažai natrio (jeigu jų visai nesūdysite arba įbersite šiek tiek druskos virimo pabaigoje). Be to, Didžiosios Britanijos maisto tyrimų instituto Noridže mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad bulvėse yra kumaminų – junginių, kurie mažina kraujospūdį.

Jie taip pat nustatė, kad virtos bulvės turi daug daugiau kukoaminų nei keptos bulvės. Bulvės taip pat naudingos diabetu sergantiems žmonėms. Šiose daržovėse esantis krakmolas pasisavinamas palaipsniui, todėl jį galima gerai panaudoti, nepaisant ribotų paciento kasos insulino gamybos galimybių.

Virtos bulvės yra lengvai virškinamos ir gali būti vertingas patiekalas vaikams. Jie taip pat rekomenduojami žmonėms, turintiems problemų su virškinimo sistema, pvz., apsinuodijus. Dėl didelio skaidulų kiekio jie padeda nuo vidurių užkietėjimo, virškinimo problemų ir viduriavimo. Jie taip pat palengvina rėmenį kenčiantiems žmonėms – žinoma, jei nekepsite jų riebaluose.

Bulvės – ne visiems

Dažnas bulvių valgymas gali būti žalingas,pavyzdžiui, žmonės, sergantys inkstų nepakankamumu, kurių kraujyje yra per daug kalio. Tačiau galite atsikratyti šio elemento: reikia išvirti bulves, išpilti vandenį, tada supilti šviežią ir virti, kol suminkštės. Kita vertus, bulvių turėtų vengti reumatu sergantys žmonės, nes nuo jų dažnai skauda ir sustingsta sąnariai.

Kurios bulvės yra geriausios

Visose bulvių veislėse yra panašus maistinių medžiagų kiekis. Vienos šeimininkės renkasi bulves su gelsvu minkštimu, kitos – visiškai b altas. Tačiau ne spalva turėtų lemti rūšies pasirinkimą. Pirmiausia reikia atsižvelgti į minkštimo kietumą. Salotoms ir troškiniams rinkitės bulves, kurios verdamos netrupa. Tai, pavyzdžiui, lotosas, rūta, dedešva, karoliai, sakalas. Blynams, koldūnams ir virtinukams geriausiai tinka miltinės bulvės, kurių minkštimas yra sausas ir birus. Tokios savybės turi berilį, mylią, arkadiją, kotoną. Kepimui, virimui ir sriuboms galime nusipirkti bendrosios paskirties bulvių, t.y. bulvių, tinkančių viskam - lašeliams, vilkdalgiams, ereliams.

Kaip pasigaminti bulves

Nulupkite naujas bulves kuo ploniau. Tačiau kitaip reikėtų elgtis su senomis bulvėmis, kurios pradeda dygti. Jų oda tampa žalia. Priežastis – solaninas, kuris susidaro ilgai laikomose bulvėse. Pavyzdžiui, jis gali sudirginti skrandį ir sukelti galvos skausmą. Todėl žalias dėmes ir daigų paliktas akis reikia atsargiai iškirpti.

Bulvės, verdamos garuose arba naudojant greitpuodį, praranda mažiausiai vitamino C. Taip pat verta jas mesti į verdantį vandenį, virti striukėje arba kepti.

Didelę reikšmę turi gumbų pjaustymo būdas – kuo didesnis paviršius veikiamas temperatūros, t.y. kuo mažesni gabaliukai, tuo daugiau vitaminų bus sunaikinta. Taip pat turėtume nepamiršti nulupti daržoves prieš pat kepimą. Jei ilgą laiką laikomi vandenyje, jie tampa beveik beverčiai.

Pastaba! Bulvių paruošimo būdas priklauso nuo jų glikemijos indekso (laipsnio, kuriuo jos padidina cukraus kiekį kraujyje), o tai ypač svarbu diabetikams. Mažiausias GI, t.y. naudingiausias diabetikams, yra virtos bulvės, šiek tiek didesnis - garuose, o didžiausias - keptos.

Galiausiai, šiek tiek apie gruzdintas bulvytes ir traškučius. Geriau jų vengti. Pirma, jie yra labai kaloringi. 100 g gruzdintų bulvyčių yra apie 300 kcal, traškučiuose – 537 kcal. Antra, bulvytės (perkamos bare) ir traškučiai kepami ant kelis kartus naudojamų riebalų, kuriuose susidaro akrilamidas – medžiaga, įtariama kancerogeniška.

Privalai tai padaryti
  • Jei norite patikrinti, arpirktos bulvės nebuvo pertręštos, išvirus palikite jas kurį laiką. Jei jie išsaugo savo pirmines poras, galite drąsiai juos valgyti. Kita vertus, jei jie patamsėja, daugiau jų nepirkite. Taip pat pagal gumbų išvaizdą galite spręsti, ar auginant bulves dirva nebuvo pertręšta. Venkite labai įvairios formos, dydžio ir spalvos bulvių, kurių odelė šiurkšti.
  • Norėdami suteikti bulvėms originalesnį skonį, į vandenį, kuriame jos virė, įdėkite česnako skiltelę ir lauro lapelį.
  • Jei norite sužinoti, kam geriausiai tinka bulvės, perpjaukite vieną per pusę ir kurį laiką patrinkite puseles. Jei susidaro vanduo, bulvės būna kietos ir verdamos neišsilies. Jie gali būti naudojami kaip sriuba arba patiekiami sveiki. Kita vertus, jei pusės sulimpa, bulvės yra miltingos. Iš jų bus geri koldūnai ir tyrelė.

Bulvių istorija: iš imperatoriškų sodų po šiaudiniais stogais

Bulvės priklauso nakvišų šeimai, pavyzdžiui, pomidorai ir paprikos. Jų tėvynė yra Pietų Amerika. Į Europą jie buvo atvežti XVI amžiuje. Iš pradžių jie buvo traktuojami kaip dekoratyvinis augalas, o žydinčias bulvių šakeles damos įsmeigdavo į plaukus. Jie buvo auginami Prancūzijos ir Anglijos karalių soduose. Jomis gyrėsi pats imperatorius Leopoldas I. Būtent jis padovanojo augalų sodinukus Janui III Sobieskiui. Tačiau tikrą karjerą bulvės Lenkijoje padarė tik valdant Augustui II. O XIX amžiaus pradžioje jie išgelbėjo nuo bado vargingiausią Europos gyventojų dalį.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Ką valgai