Vaistų nuo vėžio vartojimas paveikia visą organizmą. Pacientai keičia savo skonį, tampa pernelyg jautrūs kvapams ar pasibjaurėjimu maistu. Ir vis dėlto dieta turėtų būti naudinga kovojant su liga. Sužinokite, kaip turėtų atrodyti tinkama mityba sergant vėžiu. Ką gali valgyti sergantis žmogus? Žr. meniu pavyzdį.

Turinys:

  1. Vėžio kacheksijos sindromas
  2. Dieta sergant vėžiu – mitybos reikalavimai
  3. Dieta sergant vėžiu – visaverčiai b altymai
  4. Dieta sergant vėžiu – sudėtiniai angliavandeniai
  5. Dieta sergant vėžiu – geros kokybės riebalai
  6. Dieta sergant vėžinėmis ligomis – daržovės ir vaisiai kaip antioksidantų š altinis
  7. Dieta sergant vėžiu – ką gerti?
  8. Dieta sergant vėžiu – kaip dažnai valgote?
  9. Dieta sergant vėžiu – kaip pasigaminti valgį
  10. Dieta sergant neoplastinėmis ligomis – papildai
  11. Dietos keitimas atsižvelgiant į ligą lydinčius simptomus
  12. Dieta sergant neoplastinėmis ligomis – pavyzdinis meniu

Dieta sergant neoplastinėmis ligomisvaidina svarbų vaidmenį palaikant gydymo procesą ir apsaugo nuo paciento netinkamos mitybos. Taip pat svarbu, kad jis palaikytų imuninę sistemą, gerintų medžiagų apykaitą ir palaikytų organizmo regeneraciją po radioterapijos ir/ar chemoterapijos. Todėl diagnozės nustatymo metu reikia pradėti tinkamą mitybą ir keisti įvairiais gydymo etapais.

Vėžio kacheksijos sindromas

Daugumai vėžiu sergančių žmonių sumažėja gebėjimas valgyti ir įsisavinti maistines medžiagas. Todėl jiems labai dažnai išsivysto neoplastinės kacheksijos sindromas, pasireiškiantis staigiu kūno svorio kritimu, valgymo sutrikimais ir greito sotumo jausmu po valgio.

Vėžio kacheksija daugiausia paveikia pacientus, kurie kovoja su stemplės, kasos, skrandžio, gaubtinės žarnos, plaučių, prostatos ir ne Hodžkino limfoma vėžiu. Netinkamos mitybos arba neoplastinės kacheksijos simptomai pasireiškia 30–85 % pacientų, o 5–20 % jie yra mirties priežastis galutinėje ligos stadijoje.

Vėžio kacheksijatai yra sisteminės uždegiminės reakcijos, reaguojančios į vėžinių ląstelių buvimą organizme, rezultatas. Neoplastinės kacheksijos pradžią gali rodyti 5% ar daugiau svorio netekimas per 3–6 mėnesius.

Kūno svoris vertinamas naudojant KMI indeksą. Tačiau jis gali būti nepatikimas esant edemai. Todėl mitybos būklę geriausia įvertinti išmatuojant prealbuminą, albuminą ir transferiną kraujyje.

Maisto vartojimo problemas gali paaštrinti spinduliuotė ir (arba) chemoterapija, dėl kurios atsiranda pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Kai kurios vėžio formos gali turėti priešingą poveikį – priaugti svorio. Dažnai tai yra hormonų terapijos rezultatas, pvz., sergant krūties vėžiu, kiaušidžių vėžiu ir gimdos vėžiu. Gydant vėžį svorio mažinti nerekomenduojama, tačiau jį reikia stebėti. Pasibaigus gydymui ir ligos remisijai, reikia pradėti mažinti svorį, geriausia prižiūrint specialistui.

Dieta sergant vėžiu – mitybos reikalavimai

Nėra vienos universalios dietos nuo vėžio. Jis visada turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į neoplazmo tipą ir stadiją, komplikacijų po gydymo tipą, paciento amžių, mitybos būklę ir jo pageidavimus maistui.

Jame taip pat turėtų būti visos būtinos sudedamosios dalys, tokios kaip aminorūgštys, riebalai, angliavandeniai, mineralai ir vitaminai. Vėžiu sergantiems žmonėms gali prireikti iki 20 % daugiau energijos ir maistinių medžiagų nei sveikiems žmonėms.

Todėl labai svarbu patenkinti šį poreikį, nes priešingu atveju organizmas pradės naudoti išteklius iš savo audinių, sukeldamas navikinę kacheksiją. Mitybos poreikiai turi būti apskaičiuojami individualiai, pvz., naudojant idealaus kūno svorio formulę.

Dieta sergant vėžiu – visaverčiai b altymai

Sergantiems vėžiu b altymų poreikis yra padidėjęs, nes jie reikalingi vėžio pažeistų organų atstatymui ir audinių regeneracijai po gydymo. Imuninė sistema yra ypač jautri b altymų trūkumui maiste. Tinkamas b altymų kiekis maiste taip pat apsaugo organizmą nuo vidinių b altymų išteklių, pvz., skeleto raumenų, mobilizacijos. Todėl ribojančių dietų, kurios pašalina b altymus vėžiu sergantiems žmonėms, naudojimas yra nepriimtinas.

Vėžiu sergančių žmonių mityboje b altymų suvartojimas turėtų sudaryti 15-20% energijos poreikio (sveikiems žmonėms - 10-15%). Augalinių b altymų, gautų, pavyzdžiui, iš ankštinių augalų, ir gyvūninių b altymų santykis turėtų būti toksbūti 1:1 (sveikiems žmonėms – 2:1).

Netoleruojant ankštinių augalų, laikinai jas išbraukti iš raciono, ypač sergant virškinamojo trakto vėžiu. Vėžiu sergantiems žmonėms reikia sveikų ir geriau virškinamų b altymų.

Todėl rinkitės liesą mėsą (vištieną, kalakutieną, veršieną), žuvį ir venkite labai apdorotos vytintos ir rūkytos mėsos. Geriausia juos pasigaminti patiems namuose, pvz., kalakutienos krūtinėlę pagardintą mėgstamais prieskoniais ir kepti žemoje temperatūroje. Kiaušiniai ir liesi pieno produktai, tokie kaip varškė, jogurtas ir kefyras, taip pat yra geras naudingų b altymų š altinis. Tačiau geras augalinių b altymų š altinis yra, pvz., tofu.

Jei pavartojus pieno atsiranda laktozės netoleravimo simptomų (viduriavimas, vidurių pūtimas), juos reikėtų atmesti ir pakeisti raugintais produktais, nes juose laktozės praktiškai nėra. Ožkos piene yra mažiau laktozės ir jis gali būti geriau toleruojamas. Laktozės netoleravimas gali išsivystyti po gydymo citostatikais (pvz., 5-fluorouracilu) arba spindulinės terapijos pilvo ir dubens srityje.

Dieta sergant vėžiu – sudėtiniai angliavandeniai

Angliavandeniai turėtų sudaryti 35–50% vėžiu sergančių žmonių suvartojamos energijos, o rekomenduojamas jų š altinis yra pilno grūdo kruopos, ryžiai, duona, daržovės ir vaisiai. Atminkite, kad laikydamiesi daug skaidulų turinčios dietos turėtumėte padidinti vandens tiekimą (6-8 stiklinės per dieną).

Po operacijos arba spindulinės terapijos pilvo srityje dideli maistinių skaidulų kiekiai gali būti netoleruojami ir sukelti dujų susidarymą ir pilvo skausmą. Tokiais atvejais turėtumėte apriboti nesmulkintus grūdus, kol virškinimo sistema pradės tinkamai veikti.

Būtina apriboti paprastą cukrų, kurio galima rasti sausainiuose, pyraguose ir batonėliuose. Jie turi mažą maistinę vertę ir gali pabloginti virškinimo trakto simptomus, tokius kaip vidurių pūtimas ir viduriavimas.

Dieta sergant vėžiu – geros kokybės riebalai

Riebalai turėtų sudaryti 30–50 % vėžiu sergančio žmogaus energijos poreikio. Rekomenduojamas riebalų š altinis yra geros kokybės riebalai, tokie kaip nerafinuotas aliejus, pvz., alyvuogių aliejus, sėmenų aliejus, jūros žuvys, sėklos ir riešutai. Turėtumėte apriboti labai riebios mėsos (kiaulienos), subproduktų, sūrio ir taukų vartojimą, nes tai yra sočiųjų riebalų rūgščių š altiniai.

Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių organizmas pats pasigaminti negali, ypač palankiai veikia imuninius procesus. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra sėmenų aliejuje, riešutuose, riebiose jūros žuvyse (skumbrės, silkės,sardinės).

Dieta sergant vėžinėmis ligomis – daržovės ir vaisiai kaip antioksidantų š altinis

Be padidėjusio energijos poreikio sergant vėžiu, didėja antioksidantų, tokių kaip vitaminas A, vitaminas C, vitaminas E, cinkas, selenas ir varis, neutralizuojančių laisvuosius radikalus, poreikis. Jų yra šviežiose, spalvingose ​​daržovėse ir vaisiuose, kurių per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 0,5 kg.

Tamsiuose vaisiuose, pavyzdžiui, mėlynėse, mėlynėse, tamsiose vynuogėse, avietėse, gausu antioksidantų.

Vėžiu sergantys žmonės būkite atsargūs su ankštinėmis, kryžmažiedėmis ir svogūninėmis daržovėmis. Jei po jų atsiranda negalavimas, dietoje jų reikėtų vengti.

Daržoves dėl didelės maistinės vertės reikėtų valgyti su kiekvienu valgymu, geriausia žalias. Tačiau kai suvalgę žalių daržovių jaučiatės blogai, įdėkite jas virtas, keptas folijoje, garuose ar troškintas. Venkite kepti ir kepti aukštoje temperatūroje.

Dieta sergant vėžiu – ką gerti?

Sergant vėžiu, per dieną, priklausomai nuo kūno svorio, rekomenduojama išgerti apie 2 litrus skysčių. Pageidautina mineralinio negazuoto vandens arba silpnos arbatos užpilų pavidalu.

Taip pat galite gerti atskiestas, šviežiai spaustas daržovių ir vaisių sultis, tačiau atminkite, kad jose yra daug paprastojo cukraus. Kava nėra draudžiama tol, kol išgėrus nėra simptomų. Nerekomenduojama vartoti alkoholio.

Gėrimus reikėtų gerti tarp valgymų, o ne jų metu, nes jie greičiau pajaučia sotumą. Tai ypač svarbu pacientams, kuriems trūksta apetito.

Dieta sergant vėžiu – kaip dažnai valgote?

Pacientas turėtų valgyti kas 3-4 valandas, iš viso 4-5 valgymai per dieną: 1 pusryčiai, 2 pusryčiai, pietūs, popietės arbata ir vakarienė. Porcijos turi būti nedidelės, bet maistingos ir turtingos įvairaus maisto. Reikėtų vengti monotoniškų patiekalų iš vieno ingrediento, pvz., valgyti tą patį patiekalą kelis kartus per dieną.

Dieta sergant vėžiu – kaip pasigaminti valgį

Virimas, troškinimas arba garinimas yra tinkamiausias būdas. Venkite keptų ir ant grotelių keptų patiekalų. Vėžiu sergantys žmonės dažnai turi problemų su apetitu, todėl svarbu ir patiekalų išvaizda. Patiekalai turi skatinti jų vartojimą ir juose neturėtų būti produktų, kurių pacientas nemėgsta.

Neturėtumėte vengti subtilių prieskonių, tokių kaip bazilikas, raudonėlis, mairūnas. Vietoj to, to reikėtų vengtiaštrūs prieskoniai, tokie kaip čili, pipirai.

Jei pacientas neturi valgymo problemų, jam nereikia duoti skysto ar tešlos maisto. Ši mitybos forma dažniausiai taikoma pacientams po virškinimo trakto navikų operacijų.

Jei neįmanoma valgyti natūraliai (per burną), naudojama enterinė arba parenterinė mityba

Dieta sergant neoplastinėmis ligomis – papildai

Papildai turėtų būti naudojami tik tam tikrais klinikiniais atvejais, kai yra malabsorbcija ir akivaizdus maistinių medžiagų trūkumas. Tai ypač svarbu pacientams, sergantiems virškinimo trakto neoplazmomis.

Todėl nerekomenduojama reguliariai vartoti maisto papildų multivitaminų pavidalu. Atminkite, kad jų geriausiai virškinamas š altinis yra vaisiai ir daržovės.

Gali būti svarstoma galimybė vartoti geriamuosius maisto papildus (ONS), jei pacientas negali valgyti pakankamai maisto ir patenkinti visus mitybos poreikius.

Tokie preparatai gali pakeisti visavertį maistą arba būti dienos valgio priedu. Prieš vartodamas tokius preparatus, pacientas turi pasitarti su gydančiu gydytoju arba dietologu.

Dietos keitimas atsižvelgiant į ligą lydinčius simptomus

Vėžinė kacheksija yra apetito sutrikimų ir greito sotumo po valgio atsiradimo priežastis. Be to, chemoterapija ir radioterapija paveikia smegenų ir virškinimo trakto receptorius, sukelia pykinimą ir vėmimą. Tai gali papildomai sutrikdyti sergančiojo apetito ir maisto vartojimo procesą.

Todėl žmonėms, sergantiems navikinėmis ligomis, gali pasireikšti įvairūs simptomai, dėl kurių sunku valgyti natūraliai. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų individualizuojant vėžiu sergančių pacientų mitybą yra atsižvelgti į lydinčius simptomus.

Esant pykinimui, verta didinti valgymų dažnumą. Porcijos turi būti mažos ir vėsios, be aštrių kvapų, galinčių sustiprinti pykinimą. Rekomenduojame sriubas, kremus, vaisių ir daržovių kokteilius, šerbetus, košes.

Viduriuojant, rekomenduojama BRAT dieta (B – bananai, R – b alti ryžiai, A – kepti / virti obuoliai, T – kviečių skrebučiai). Be to, reikia papildyti vandens ir elektrolitų.

Vėžiu sergantiems žmonėms taip pat gali išsivystyti vidurių užkietėjimas. Tokiu atveju rekomenduojama padidinti maistinių skaidulų ir skysčių suvartojimą.

Jie atsiranda galvos ir kaklo srityse po radioterapijosdirginančių medžiagų veikiamos gleivinės radiacinės reakcijos. Esant tokiai situacijai, pacientas turėtų vengti vartoti rūgščius produktus, pvz., vaisių sultis ir aštrius, pvz., pipirus.

Bendrosios mitybos rekomendacijos vėžiu sergantiems žmonėms:

  • Valgykite įvairius, skanius ir estetiškai pateiktus patiekalus
  • Prie kiekvieno valgio pridėkite naudingų b altymų š altinį
  • Valgykite sudėtingus angliavandenius, kurių š altinis turėtų būti sveiki grūdai, daržovės ir vaisiai, kuriuos gerai toleruojate
  • Atminkite, kad daržovės ir vaisiai taip pat yra antioksidantų ir maistinių skaidulų š altinis
  • Vartokite geros kokybės žuvies riebalus, nerafinuotą aliejų, sėklas ir riešutus
  • Valgykite 4–5 kartus per dieną su 3–4 valandų pertraukomis
  • Gaminius ruoškite virti, kepti folijoje, garuose arba troškintus
  • Valgykite optimalioje temperatūroje (nei per karšta, nei per š alta)
  • Išgerkite apie 2 litrus skysčių per dieną, geriausia negazuoto mineralinio vandens pavidalu

Atminkite, kad nėra stebuklingų dietų, kurios galėtų pakeisti vaistų terapiją. Mitybos tikslas vėžio metu – padidinti tikimybę išgyti ir įgyti energijos, reikalingos kovai su liga.

Dieta sergant neoplastinėmis ligomis – pavyzdinis meniu

Valgiaraštį pacientui dietologas turi sudaryti individualiai, atsižvelgdamas į paciento poreikius, atsižvelgdamas į paciento amžių, energijos poreikius ir mitybos polinkius

Ji taip pat turėtų būti pakeista atsižvelgiant į esamą paciento sveikatos būklę. Žemiau pateikiamas meniu pavyzdys, skirtas 64 metų moteriai, sveriančiai 62 kg ir ūgio 175 cm ir kuriai diagnozuotas krūties vėžys be netinkamos mitybos požymių.

I diena

  • Ir pusryčiai
    • 1 pakelis (200 g) grani varškės
    • 2 riekelės raugintos ruginės duonos
    • 2 švieži pomidorai
    • 3 arbatiniai šaukšteliai šviežių petražolių
  • 2-ieji pusryčiai
    • 1 pakelis (200 g) graikiško jogurto
    • ¾ puodeliai mėlynių
    • 2 Brazilijos riešutai
  • Pietūs
    • Pollock filė (150 g)
    • 1 cukinija
    • 1 morka
    • 1 mažas salieras
    • 2 arbatiniai šaukšteliai alyvuogių aliejaus
    • 3 šaukštai kapotų petražolių
    • 1 puodelis virtų miežių kruopų

Daržoves supjaustykite juostelėmis arba kubeliais, pasūdykite žuvį ir pagardinkite mėgstamais prieskoniais. Į puodą įpilkite šiek tiek vandens ir troškinkitedaržovės uždengtos, kol suminkštės. Tada suberkite susmulkintą žuvį ir troškinkite dar kelias minutes. Galiausiai įpilkite du šaukštus alyvuogių aliejaus ir petražolių. Patiekite patiekalą su virtais miežiais.

  • Popietės arbata
    • 1/3 puodelio sausų sorų
    • ¾ puodeliai mėlynių
    • ½ stiklinės kokosų pieno
    • ½ stiklinės vandens
    • 4 graikiniai riešutai

Į puodą supilkite kokosų pieną ir vandenį. Soras nuplaukite po tekančiu vandeniu, tada sudėkite į puodą su kokosų pienu ir vandeniu. Verdame, kol suminkštės, visą laiką maišydami, kad kruopos nesudegtų. Tada atvėsinkite kruopas, suberkite mėlynes ir smulkintus graikinius riešutus.

  • Vakarienė
    • 1 mažas avokadas
    • 2 kalakutienos kumpio griežinėliai
    • 1 pomidoras
    • 1 mažas šiltnamio agurkas
    • 2 riekelės raugintos ruginės duonos

II diena

  • Ir pusryčiai
    • 2 kietai virti kiaušiniai
    • 2 riekelės grikių duonos
    • 2 saujos liucernos daigų (50 g)
    • 1 mažas šiltnamio agurkas
    • arbatinis šaukštelis sviesto tepimui ant duonos
  • 2-ieji pusryčiai
    • 1 bananas
    • 6 pekano riešutai
    • ½ stiklinės kokosų pieno

Bananą sumaišykite su kokosų pienu ir pabarstykite smulkintais pekano riešutais.

  • Pietūs
    • m altos veršienos (100 g)
    • 1 cukinija
    • 1 morka
    • 1 mažas salieras
    • 2 arbatiniai šaukšteliai alyvuogių aliejaus
    • 3 šaukštai kapotų petražolių
    • 1 puodelis virtų grikių
    • 4 marinuoti agurkai

Daržoves sutarkuokite storesnėmis juostelėmis. Mėsą paskaninkite druska, pagardinkite mėgstamais prieskoniais ir formuokite kotletus. Į puodą supilkite 0,5 litro vandens ir virkite daržoves, kol suminkštės. Tada sudėkite kotletus ir dar kelias minutes pavirkite, kol padažas sumažės. Galiausiai įpilkite du šaukštus alyvuogių aliejaus ir petražolių. Patiekalą patiekite su virtais grikiais ir raugintais agurkais.

  • Popietės arbata
    • 1/3 puodelio sausų sorų
    • 1 kiaušinis
    • ¾ stiklinės aviečių
    • 2 arbatiniai šaukšteliai rapsų aliejaus
    • 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų

Soras nuplaukite po tekančiu vandeniu, tada virkite, kol suminkštės. Kruopas atvėsinkite ir supilkite miltus, kiaušinį ir rapsų aliejų. Kruopščiai sumaišykite ingredientus. Ant kepimo skardos, padengtos popieriumi (arba aliuminio folija), formuokite blynus ir kepkite 180 ° C temperatūroje apie 15-20 minučių. Sumaišykite avietes ir užpilkitejiems blynus.

  • Vakarienė
    • 2 šaukštai tuno padaže
    • 1 arbatinis šaukštelis majonezo
    • 1 visa raudonoji paprika
    • 1 pomidoras
    • 3 šaukštai kapotų petražolių
    • 2 riekelės raugintos ruginės duonos

Sumaišykite tuną su majonezu ir petražolėmis ir pagardinkite druska. Duonos riekeles aptepkite pasta.

III diena

  • Ir pusryčiai
    • 2 skardinės pomidorų
    • 3 vidutinio dydžio morkos
    • 2 saliero šakelės
    • 2 vidutinio dydžio petražolės
    • 1 vištienos šlaunelė be odos
    • 2 arbatiniai šaukšteliai graikiško jogurto
    • 3 šaukštai kapotų petražolių
    • kvapieji pipirai, lauro lapai, raudonėliai

Koją, morką, salierą ir petražoles užpilkite š altu vandeniu, suberkite kvapiuosius pipirus ir lauro lapą ir virkite apie 30 min. Tada sudėkite konservuotus pomidorus ir raudonėlį. Virkite apie 20 minučių. Išimkite koją iš sriubos ir nulupkite mėsą. Sumaišykite sriubą trintuvu iki vientisos masės. Sudėkite nuluptą vištienos mėsą ir graikišką jogurtą. Sriubą galite paruošti dieną prieš.

  • 2-ieji pusryčiai
    • puodelis (200 g) graikiško jogurto
    • ¾ puodeliai mėlynių
    • 1 valgomasis šaukštas migdolų
    • 2 arbatiniai šaukšteliai sezamo
  • Pietūs
    • lašiša (100 g)
    • ½ raudonųjų pipirų
    • 1 cukinija
    • 1 morka
    • 2 dideli austrių grybai
    • 1 arbatinis šaukštelis alyvuogių aliejaus
    • 1 puodelis virtų rudųjų ryžių

Pagardinkite lašišą druska ir suvyniokite į aliuminio foliją. Atskirai pasūdykite daržoves ir austrių grybus, užpilkite alyvuogių aliejumi, pabarstykite mėgstamomis žolelėmis ir suvyniokite į aliuminio foliją. Daržoves ir lašišą kepkite 200°C orkaitėje apie 20 min. Patiekite su virtais rudaisiais ryžiais.

  • Popietės arbata
    • ¼ puodelio (50 g) tapijokos granulių
    • 1 puodelis mėlynių
    • 1 puodelis sojų pieno

Supilkite sojų pieną ir tapijokos granules į puodą. Virkite ant labai mažos ugnies apie 30 minučių nuolat maišydami. Jei reikia, galite įpilti šiek tiek vandens. Baigę virti, sudėkite tapijoką į dubenį ir atvėsinkite. Sumaišykite uogas ir užpilkite jas ant tapijokos.

  • Vakarienė
    • 2 kalakutienos kumpio griežinėliai
    • ½ salotų mišinio pakuotė
    • 1 arbatinis šaukštelis sėmenų aliejaus
    • 2 riekelės grikių duonos
Apie autoriųKarolina Karabin, medicinos mokslų daktarė, molekulinė biologė, laboratorijos diagnostė, Cambridge Diagnostics PolskaPagal profesiją biologas, besispecializuojantis mikrobiologijoje ir laboratorinis diagnostikas, turintis vyr10 metų laboratorinio darbo patirtis. Molekulinės medicinos koledžo absolventas ir Lenkijos žmogaus genetikos draugijos narys. Mokslinių tyrimų stipendijų vadovas Varšuvos medicinos universiteto Hematologijos, onkologijos ir vidaus ligų katedros Molekulinės diagnostikos laboratorijoje. Varšuvos medicinos universiteto 1-ajame medicinos fakultete apgynė medicinos biologijos krypties medicinos mokslų daktarės vardą. Daugelio mokslinių ir populiarių mokslo darbų laboratorinės diagnostikos, molekulinės biologijos ir mitybos srityse autorius. Kasdien, kaip laboratorinės diagnostikos srities specialistas, jis vadovauja Cambridge Diagnostics Polska turinio skyriui ir bendradarbiauja su CD Dietary Clinic dietologų komanda. Praktinėmis žiniomis apie ligų diagnostiką ir dietoterapiją jis dalijasi su specialistais konferencijose, mokymuose, žurnaluose ir interneto svetainėse. Ją ypač domina šiuolaikinio gyvenimo būdo įtaka molekuliniams procesams organizme.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Dietos