Homilopatinė asmenybė paprastai priskiriama žmonėms, kenčiantiems nuo negalios. Ar fizinė negalia iš tikrųjų gali sukelti patologinius charakterio pokyčius?
Homilopatijayra asmenybės tipas. Kai kurie tyrinėtojai mano, kadhomolopatinės asmenybėsš altinis yra būtent negalia, kiti abejoja bendru požiūriu į homolopatiją kaip atskirą asmenybės patologijos formą. Kodėl? Nes dauguma tiriamuosiuose darbuose minimų bruožų, priskiriamų homilopatinei asmenybei, patenka į visuotinai priimtą paranojiškos asmenybės sampratą. Be to, homolopatinės asmenybės apibūdinimas kaip būdingas neįgaliesiems dar labiau juos stigmatizuoja.
Homilopatinė asmenybė ir negalia
Homilopatinės asmenybės atsiradimas paaiškinamas tuo, kad neįgalus asmuo, daugiausia dėl to, kad aplinka nepripažįsta jo nepanašumo, bet ir dėl nesugebėjimo susitaikyti su savo negalia, ugdo specifines charakterio savybes ir specifinį požiūrį į aplinką.
Homilopatija: būdingi bruožai
Kokie charakterio bruožai gali apsunkinti ir pabrėžti negalią? visų pirma, tai netikrumas ir netikėjimas savo jėgomis, sumažėjusi savivertė (dažnai nepilnavertiškumo kompleksas), žemas savęs priėmimo lygis. Homilopatiniai žmonės yra pernelyg jautrūs, nepasitikintys ir pernelyg atsargūs. Jie turi nuolatinį grėsmės jausmą, iškreiptą savęs įvaizdį ir išorinės kontrolės jausmą. Jie kenčia nuo nuotaikos svyravimų. Jų ego silpnas ir jie per daug susikoncentravę į „aš“. Neretai jie aplinkai priskiria priešiškus ketinimus (kartais net kliedesius). Jie mėgsta būti kenčiančiais ir kankiniais.
Homilopatinė asmenybė: požiūris į aplinką
Homilopatui būdingas piktybinis, agresyvus ar net asocialus elgesys. Homilopatinės asmenybės vyras gyvena su pavydu, maištu, neapykanta sveikiems ir laimingiems, kurie nori blogo ir netgi gali jiems aktyviai pakenkti.
Naudojau prof. Andrzej Jakubik, paskelbtas Zeszyty Naukowe WSS-M, 2002