Skilvelinė bigemija yra būdingas EKG kreivės įrašas, kuriame normalūs ritmai kaitaliojasi su skilvelių ritmais. Ar žinote, kas yra skilvelių didemija, ar ji pavojinga ir kaip ji gydoma?

Turinys:

  1. Skilvelių didumas: kas tai?
  2. Skilvelių stambiagabaritė: priežastys
  3. Skilvelių stambiagimystė: simptomai
  4. Skilvelinė bigemija: diagnostika ir gydymas

Skilvelių didumas: kas tai?

Skilvelinė bigemijayra širdies aritmijos su labai būdinga papildomų stimuliacijų sistema EKG tyrime: skilvelių sujaudinimas atsiranda po normalios sinuso stimuliacijos. Skilvelinė bigemija nėra savaime liga, tačiau ji gali rodyti jos atsiradimą, todėl ją nustačius dažnai prireikia detalesnės kardiologinės diagnostikos

Skilvelinės bigemijos sąvoka yra neatsiejamai susijusi su širdies laidžiąja sistema ir reiškiniu, žinomu kaip papildomi skilvelių susitraukimai. Laidi sistema yra sudėtinga širdies raumens struktūra, kuri gamina ir veda impulsus, kad širdis veiktų tinkamai. Sukurtas sinusiniame mazge, dirgiklis eina per prieširdžius, skatindamas juos susitraukti. Tada jis patenka per atrioventrikulinį mazgą, His ir jo šakų pluoštą bei Purkinje skaidulas į skilvelius, kurie ilgainiui taip pat suaktyvėja ir susitraukia. Tinkamas stimuliavimo sistemos veikimas užtikrina tinkamą širdies darbą tiek jos dažnio, pvz., širdies ritmo pagreitėjimo fizinio krūvio metu, tiek tinkamo dirgiklių pasklidimo požiūriu.

Papildomi skilvelių dūžiai yra nenormalūs, papildomi širdies susitraukimai sutrikdo jos ritmą. Laidi sistema nedalyvauja jų formavime, o š altinis yra širdies kamerų raumuo. Todėl jie priklauso skilvelių aritmijoms, ty toms, kurios atsiranda žemiau Jo pluošto. Papildomi skilvelių dirgikliai atsiranda sutrikus elektriniams mechanizmams, esant negimdiniams židiniams – vietoms, kuriose elektrinis impulsas „susisukia“, sukeldamas vėlesnį skilvelių aktyvavimą ir susitraukimą. Toks susijaudinimas paprastai yra nekenksmingas ir pasireiškia daugeliui žmonių. Tačiau jie gali tapti pavojingi, jei sukelia sunkių simptomų, yra labai dideli arba atsirandažmonėms, sergantiems sunkia širdies liga. Skilvelinė bigemija apibrėžiama kaip tada, kai po kiekvienos normalios sinuso stimuliacijos atsiranda papildoma skilvelių stimuliacija. Taigi tai ne kitoks reiškinys, o specifinio, ritmiško skilvelių dūžių atsiradimo aprašymas.

Skilvelių stambiagabaritė: priežastys

Papildomas skilvelių susijaudinimas dažnai atsiranda be jokios priežasties, tai rečiau pasitaiko sergant didmenine liga – daug didesnė tikimybė, kad tai rodo širdies ligą. Veiksniai, didinantys šių aritmijų dažnį, yra šie: nervų sistemos stimuliacija, endokrininiai sutrikimai, širdies išemija, vaistai ir elektrolitų sutrikimai, taip pat: šeimos polinkis, stimuliatoriai ar skydliaukės ligos.

Skilvelių stambiagimystė: simptomai

Skilvelinės aritmijos, tokios kaip pagalbiniai plakimai, dažniausiai yra besimptomiai. Tačiau didžiagalvė dažniau sukelia įvairius negalavimus: širdies plakimą ir nereguliarų širdies plakimą, jausmą, kad „širdis bėga į gerklę ar skrandį“, perštėjimą krūtinės srityje ar bendrą silpnumą.

Skilvelinė bigemija: diagnostika ir gydymas

Skilvelinės bigemijos diagnozę galima patvirtinti tik remiantis EKG, o šis tyrimas yra raktas į įtarimą dėl šios aritmijos. Nuotraukoje matyti išsiplėtę QRS kompleksai po normalių – siaurų. Pasitaiko, kad tyrimas atliekamas savijautos metu ir fiksuoti bigeminijų nepavyksta, tokiais atvejais galima atlikti 24 valandų Holterio EKG stebėjimą, ypač kai dažni aritmijos priepuoliai. Tai leidžia nustatyti papildomų dūžių skaičių, jų pasireiškimo dažnumą ir bet kokias kitas aritmijas. Įvykių registratoriai labai retai implantuojami diagnostikos tikslais.

Jei skilvelių bigemijos pobūdis, dažnis ar simptomai sukelia tolesnę diagnozę, atliekama:

  • laboratoriniai tyrimai neširdinėms aritmijos priežastims ieškoti,
  • echokardiografija, skirta tiksliai įvertinti širdies anatomiją,
  • streso testas ir galbūt koronarinė angiografija, jei įtariama išeminė širdies liga,
  • elektrofiziologinis testas, leidžiantis tiksliai įvertinti aritmiją ir už ją atsakingą vietą širdyje

Gydymas grindžiamas šių priežasčių gydymu: elektrolitų sutrikimais, skydliaukės ligomis, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu ar kitomis, jei tokių yra. Taip pat svarbu mesti rūkyti ir sumažinti suvartojamo alkoholio bei kavos kiekį.

Kitos gydymo galimybės yra antiaritminiai vaistai, o jei jie neveiksmingi – abliacijos procedūra, t.y.sunaikina širdies vietas, atsakingas už didžiulį pavojų.

Gydymo metodai pirmiausia priklauso nuo priežasties, simptomų ir pavojaus sveikatai, kurie gali kilti dėl aritmijos. Šis pavojus kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, be kita ko, atsižvelgiant į širdies ligų buvimą ir aritmijų dažnį.

Lankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jį ypač domina invazinė kardiologija ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Kategorija:

Kardiologija