Prislėgta nuotaika – tai būsena, kurią per savo gyvenimą patiria kiekvienas žmogus. Tam yra įvairių priežasčių – sunkios gyvenimo situacijos gali būti atsakingos už nuotaikos kritimą, kartais ši būsena atsiranda… teoriškai iš niekur. Ar prislėgta nuotaika visada siejama su depresija? Ką daryti, jei taip atsitiko: kokie yra būdai, kaip pagerinti depresinę nuotaiką?

Turinys:

  1. Prislėgta nuotaika: priežastys
  2. Prislėgta nuotaika ir depresija
  3. Prislėgta nuotaika: simptomai
  4. Prislėgta nuotaika: diagnozė
  5. Prislėgta nuotaika: būdai

Prislėgta nuotaikayra labiausiai paplitęs nuotaikos nukrypimas. Nuotaiką galima apibrėžti labai įvairiai. Kartais tai vadinama tiesiog psichine būsena, kuri žmoguje išlieka ilgą laiką. Tačiau daug populiaresnis yra nuotaikos apibrėžimas, kur ji apibrėžiama kaip emocinis įvairių išgyvenimų atspalvis, kurį tam tikras žmogus patiria ilgą laiką, bet kurį gali pastebėti ir aplinkiniai.

Nuotaika gali būti normali – tada ji apibūdinama kaip eutimiška arba net. Tačiau yra keletas skirtingų nuotaikos sutrikimų – tai, be kita ko, gali būti pakeltas, bet ir tiesiog nuleistas.

Prislėgta nuotaika: priežastys

Kaip jau buvo minėta pačioje pradžioje, prislėgta nuotaika nėra retas reiškinys – iš tikrųjų tikriausiai kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą patiria šią būseną. Taip yra todėl, kad prastos nuotaikos priežastys dažniausiai yra įvairūs įvykiai, kurie gali nutikti kiekvienam iš mūsų – pavyzdžiai:

  • sunkumai santykiuose su partneriu (pvz., dažni kivirčai su juo arba sugauti jį apgaudinėjant ar išsiskyrus)
  • problemų su vaikais (pvz., mokyklos nelankymas arba metimas)
  • profesinio pobūdžio problemos (pvz., prasti rezultatai darbe, darbo praradimas)
  • mylimo žmogaus mirtis
  • išėjimas į pensiją
  • gyvenamosios vietos pakeitimas
  • darbo ar mokyklos pakeitimas (pastaroji yra dažna vaikų ir paauglių prastos nuotaikos priežastis)

Aukščiau pateikiami tik keli situacijų, kurios gali būti, pavyzdžiaibūti siejamas su prislėgta nuotaika.

Tiesa ta, kad nuotaikos smukimą gali lemti daug didesnis įvykių skaičius – visų jų išvardinti neįmanoma, nes kaip ir vienam žmogui tai visai nerūpės faktas, kad projektas, prie kurio ji dirbo keletą mėnesių, visiškai nepasiteisino, todėl kitas žmogus dėl to gali taip sunerimti, kad patirs prislėgtą nuotaiką.

Prislėgta nuotaika ir depresija

Nuotaikos kritimą kartais sukelia įvykiai, patiriami įprastame gyvenime, bet ne tik – už jo atsiradimą gali būti atsakingi ir įvairūs sutrikimai bei psichikos ligos.

Prislėgta nuotaika dažniausiai siejama su depresija, tačiau čia reikia aiškiai pabrėžti vieną dalyką: kaip ir depresijos metu atsiranda nuotaikos sutrikimų, nuotaikos kritimas tikrai ne visada reiškia, kad pacientas susirgo depresija. sutrikimai.

Kad galėtų atpažinti depresiją, pacientas, be nuotaikos sutrikimų, turi turėti ir kitų šio psichikos sutrikimo simptomų, tokių kaip:

  • anhedonija
  • gyvenimo prasmės praradimo ir bejėgiškumo jausmas
  • apetito sutrikimai
  • miego sutrikimas

Diagnozuojant depresiją svarbi ir depresinės nuotaikos trukmė – šio asmens atpažinimo kriterijai apima tai, kad nuotaikos kritimas ir kiti su depresija susiję simptomai turėtų trukti mažiausiai dvi savaites.

Tačiau depresija nėra vienintelis psichikos subjektas, kurio nuotaika gali būti prislėgta. Kitos problemos, galinčios sukelti tokį pažeidimą, yra šios:

  • bipolinis sutrikimas
  • distimija
  • ciklotimija
  • šizoafektinis sutrikimas
  • šizofrenija

Nuotaikos pablogėjimas taip pat gali pasireikšti, jei atsiras ilgalaikių psichoaktyvių medžiagų (pvz., alkoholio ar narkotikų) ar narkotikų (pvz., benzodiazepinų) vartojimo nutraukimo.

Padidėjęs depresinės nuotaikos dažnis taip pat pastebimas tiems pacientams, kurie kenčia nuo vieno iš išskirtinių asmenybės sutrikimų.

Prislėgta nuotaika: simptomai

Prislėgtos nuotaikos žmogus tiesiog jaučiasi prasčiau – jam daug mažiau noro imtis kokios nors veiklos, viską mato juodomis spalvomis. Tačiau su šia problema dažniausiai susiję specifiniai negalavimai, todėl galima atsižvelgti į depresinės nuotaikos simptomus:

  • jauti nerimą
  • liūdesys
  • neramina
  • lėtinio nuovargio jausmas
  • mažina savigarbą ir savigarbą
  • jaučiasi nusivylęs
  • irzlumas

Prislėgtos nuotaikos trukmė gali būti tikrai skirtinga – vieniems blogesnės akimirkos praeina labai greitai ir jų nuotaika tampa net per trumpą laiką, o kitiems slogi nuotaika trunka daug ilgiau, keliolika ar taigi dienas, o kartais net kelias savaites, o tada tikrai pravartu nueiti pas specialistą konsultacijai

Prislėgta nuotaika: diagnozė

Pacientas, kuris ilgą laiką kovoja su prasta nuotaika, turėtų kreiptis į psichiatrą. Jis dažnai to nenori daryti, tokio žmogaus šeimai gali būti sunku įtikinti kreiptis į šį specialistą, tačiau apskritai verta pasistengti: prislėgtą nuotaiką galima pagerinti, bet pirmiausia reikia išsiaiškinkite, kas tiksliai yra atsakinga už jo atsiradimą.

Siekiant išsiaiškinti problemos priežastį, atliekama psichiatrinė ekspertizė – jos metu kartais užduodami klausimai apie galimus depresijos simptomus, bet ir apie įvairių kitų ligų simptomus, kurie gali būti susiję su lašeliu nuotaika (kalbame apie minėtą šizofreniją arba bipolinį afektinį sutrikimą).

Tačiau reikia atkreipti dėmesį ne tik į psichinę būklę, bet ir į bendrą paciento sveikatą. Kartais paaiškėja, kad nuotaikos kritimo priežastis nėra psichikos sutrikimas, o iš tikrųjų problema kilo dėl kokios nors somatinės ligos.

Kaip pavyzdį galime paminėti lėtines ligas – tokias kaip diabetas ar hipotirozė – tokiais atvejais, ypač gydant nepakankamai arba visiškai atsisakius būtino gydymo, gali atsirasti prislėgta nuotaika.

Kartais net paaiškėja, kad tinkamai gydant įvairias somatines ligas paciento nuotaikos sutrikimai visiškai išnyksta.

Vienatvė turi daug veidų. Kaip kovoti su vienatve?

Ilgesys: kaip su juo susidoroti?

Apatija: kas tai? Apatijos priežastys ir gydymas

Prislėgta nuotaika: būdai

Galite kovoti su prasta nuotaika, tačiau kovos su šia kova metodai pirmiausia priklauso nuo to, iš kur kyla problema. Taip yra todėl, kad kai nuotaikos kritimas siejamas su sunkiais kasdieniame gyvenime pasitaikančiais įvykiais, pvz., santykių problemomis ar sunkumais darbe, jie tikrai gali padėti.proziška veikla. Fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimas ar pokalbis su mylimu žmogumi tikrai gali padėti susitvarkyti su minčių minia.

Tačiau prislėgta nuotaika, kilusi dėl psichikos sutrikimo, reikalauja kitokio požiūrio. Kai ši būklė atsiranda, pavyzdžiui, dėl depresinių sutrikimų, pacientui gali prireikti psichoterapijos, bet dažnai ir farmakoterapijos, pagrįstos antidepresantų vartojimu.

Panašiai yra ir šizofrenijos ar bipolinio sutrikimo atveju, kai su prislėgta nuotaika galite kovoti pasitelkę psichoterapeutus arba naudodami tinkamus psichotropinius vaistus (pvz., gydant bipolinį sutrikimą, preparatus, vadinamus nuotaiką stabilizuojantys vaistai).

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija