Skiaskopija (iš graikų kalbos skia=šešėlis) yra akies apžiūra stebint šešėlį, judantį vyzdžiu, esant akies apšvietimui. Apžiūros dėka galima nustatyti akies refrakciją
Skiaskopija– tai tyrimas, nereikalaujantis aktyvaus paciento dalyvavimo. Skiaskopija leidžianustatyti regėjimo defektąnaudojant šviesos spindulį, dangoraižį projektuojamą į akies apačią. Šešėlio judėjimo vyzdyje kryptis priklauso nuo akies lūžio, t.y. šviesos spindulių, praeinančių per visas akies optinės sistemos struktūras (rageną, priekinę akies kamerą užpildantį vandeninį skystį, lęšį ir stiklakūnį), lūžimo. kūnas).
Skiaskopija: tyrimo eiga
Norint tiksliai nustatyti refrakcijos ydą ir pagal tai parinkti akinius, reikia „šokiruoti“ tiriamoje akyje akomodaciją (ty akies gebėjimą prisitaikyti prie gero matymo iš įvairių atstumų) naudojant akių lašai, pvz., atropinas. Šis akių tyrimas atliekamas tamsioje patalpoje, naudojant aparatą, vadinamą pjaustytuvu. Tai maždaug 20 cm ilgio cilindrinis įtaisas. Jūs sėdite 1 m atstumu nuo savo gydytojo, kuris nukreipia šviesos spindulį iš slaskopo į jūsų akį į jūsų akį. Gydytojas stebi vyzdžio apšvietimo pokyčius, judėdamas atsirandančiam šešėliui. Esant toliaregijai, šešėlis juda vienoje linijoje su skiaskopo šviesa, trumparegystėje – atvirkščiai.Tada gydytojas įdeda vadinamąjį. skiaskopinės juostos, turinčios didėjančios jėgos fokusuojančių (teigiamų) ir difuzinių (neigiamų) stiklų eilę. Šių lęšių pagalba ir šešėlio judėjimo pokyčiais nustatoma tiriamos akies refrakcija. Jei sergate glaukoma, prieš skiaskopiją pasakykite gydytojui.