Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Žodinis bendravimas yra pagrindinė tarpasmeninio bendravimo forma. Daugiausia nuo jo priklauso mūsų geri santykiai su šeimos nariais, bendradarbiais ir kitais mus supančiais žmonėmis. neverbalinis bendravimas, t.y. kūno kalba gali tapti painiavos š altiniu. Skaitykite, kas yra žodinis bendravimas.
Žodinis bendravimasyra tarpasmeninio bendravimo dalis, kurią sudaro dar vienas svarbus veiksnys – neverbalinis bendravimas, t. y. kūno kalba, akių kontaktas, veido išraiškos ir gestai.
Pasirodo,žodinis bendravimasnesudaro daugumos mūsų pranešimų, nes net 65% jų yra neverbaliniai. Peršasi išvada, kad žodinis bendravimas, kuris yra tiesiog šnekamoji kalba (tačiau apima ir klausymąsi, skaitymą, rašymą – bet kokį bendravimą žodžiu), yra gana prastas ir neišsamus, o kasdieniame gyvenime kartais visiškai nepakankamas.
Pavyzdžiui sakinys, perduodantis iš pažiūros paprastą informaciją; „Reikia papildyti mašiną degalų“, priklausomai nuo to, kaip kalbama ir kokia kūno kalba papildyta, tai turės visai kitą reikšmę.
Kas yra žodinis bendravimas?
Kad žodinis bendravimas apskritai vyktų, turi būti:
- pranešimo siuntėjas, t.y. kalbantis;
- pranešimo gavėjas, adresatas, t.y. klausytojas – klausytis žodinio bendravimo kontekste yra taip pat svarbu, kaip ir kalbėjimą. Galimybė klausytis aktyviai (priešingai nei pasyvus klausymasis) reiškia, kad perduodama informacija turi galimybę būti apdorota;
- kalba, t. y. kalbėtojų ir klausytojų naudojamas kodas, suprantamas jiems abiem.
Žodinis bendravimas elementariai pasitaiko ir kai kuriems gyvūnams, pvz., šimpanzėms.
Svarbų vaidmenį žodinėje komunikacijoje vaidina:
- Teiginio turinys- yra susijęs ir su žinutės siuntėjo, ir su gavėjo žodynu. Pavyzdžiui, kreipdamiesi į mažą vaiką vartojame skirtingus žodžius, o kitus – vadovui darbe. Norint perteikti žinią, būtina pasirūpinti pranešimo kalbiniu taisyklingumu ir tikslumu
- Kalbos sklandumas- pranešimo priėmimui įtakos turi kalbos sklandumas, pvz., bet kokie įterpimai gali susilpninti pranešimą.
- Perfrazavimas- išgirstos žinutės žodžių keitimas, siekiant įsitikinti, kad jį teisingai supratome
- Moduliavimas ir kirtis– tai yra, kaip minėta aukščiau, žinutės akcentavimo būdas gali būti svarbesnis gavėjui nei pats kalbos turinys.
- Iloczas- tariamo žodžio trukmės sumažinimo arba ilginimo procesas
Kaip bendrauti santykiuose?
Muzika nėštumo metu arba bendravimas su negimusiu kūdikiu
Ligaus drovumas labai apsunkina gyvenimą
Klausymosi vaidmuo žodinėje komunikacijoje
Tai ne apie klausą, t. y. veiklą, kuri atsiranda klausos receptorių dėka. Žinutės gavėjas gali turėti labai gerą klausą ir išgirsti, kad su juo kažkas kalba, visiškai neapdorodamas informacijos. Jei taip yra, bendravimas tiesiog nevyksta. Taigi klausymasis, toks tikras, yra iššifruoti tai, ką girdi. Mes skiriame pasyvų klausymąsi ir aktyvų klausymąsi.
Pasyvus klausymasis– galima sakyti, kad tai tik klausymas. Su pasyviu klausymu susiduriame tada, kai klausytojo motyvacija yra labai žemos, tiesiogine prasme - klausytojui nerūpi informacija (ar net kalbėtojui), arba jo mintys yra užimtos kažkuo kitu ir jis negali sutelkti dėmesio. pakankamai ant pranešimo.
Aktyvus klausymasis- šiuo atveju klausytojo protas yra sutelktas ir naudojamas daug labiau. Klausytojas ne tik apdoroja išgirstą informaciją, bet ir tuo pačiu gali susipažinti su kalbėtojo pažiūromis, požiūriu ar jausmais. Jis seka jos mintis. Ir šiuo metu jis priima ir taip pat naudoja neverbalinį bendravimą.
Supranta kalbėtojo veido išraiškas ir gestus ir perfrazuoja save, kad pabrėžtų bendradarbiavimą / supratimą su kalbėtoju. Visa tai lemia ne tik žodinės žinutės perdavimą ir tinkamą priėmimą, bet ir bendravimą emocijų ir jausmų lygmenyje. Kalbėti apie jausmus nėra lengva.
Dažnai paklaustas "Ką jauti?" negalime atsakyti. Sunku vienu metu reikšti savo pažiūras ir nuomones bei dvasios būseną. Todėl žodinis bendravimas turi būti papildytas neverbaliniu bendravimu, kad bendravimas tarp žmonių būtų visavertis.
Bendravimo kliūtys
Kartais nutinka taip, kad sutrinka informacijos perdavimas. Atsirandančios kliūtyspranešimo perdavimo būdu, t.y. bendravimo triukšmas, gali būti fizinis ar psichologinis, pvz.
- Kultūriniai skirtumai- jie susideda iš to, kad kiekvienas žmogus yra užaugęs kitokioje aplinkoje, skirtingoje politinėje situacijoje, skirtingoje kultūroje, be to, yra apkrautas savo našta patirčių bagažas. Todėl tą pačią žinią skirtingi žmonės gali suvokti visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje „linksėjimas“ reiškia neigiamą ir pan.
- Suvokimo sunkumai- žinią gali sutrikdyti tai, kad pašnekovas kalba per greitai, neaiškiai, vartoja mums nesuprantamas mintines santrumpas
- Stereotipai- pavyzdžiui, mes noriai ir atidžiau klausomės to, kuris tam tikra prasme mums yra autoritetas, nei to, kuriam per daug nerūpime . Mums atrodo, kad pirmasis gali suteikti dėmesio vertos informacijos, o antrasis „nežino“.
- Gerovė- mūsų pačių forma, tiek fizinė, tiek psichinė, gali turėti įtakos mūsų susikaupimo, motyvacijos, gerumo ir tt lygiui.
- Dėmesio selektyvumas- iš pateiktos žinutės pagauname tik mus dominančias detales. Koncentruojantis į tam tikras gijas, perduodama informacija gali būti rimtai iškraipoma.
- Nesugebėjimas decentruotis- kitaip tariant, empatijos trūkumas. Tas, kuris visą savo sąmonę sutelkia į save, nepajėgus priimti kitokio požiūrio nei savo. Visiškai suprasti pašnekovą galima perimant jo požiūrį.