- Ką daro klinikinė psichologija?
- Koks yra klinikinio psichologo darbas?
- Kaip tapti klinikiniu psichologu?
- Kuo klinikinis psichologas skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų?
Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Klinikinė psichologija yra psichologijos šaka, kuri daugiausiai domisi sergančio žmogaus psichika ir mechanizmais, kurie yra susiję su ligų atsiradimu ir kaip įvairios ligos veikia proto veiklą. Sužinokite, kokios yra klinikinės psichologijos užduotys, ką reikia padaryti norint tapti klinikiniu psichologu ir kuo klinikinis psichologas skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų.
Klinikinė psichologijayra viena iš specialybių, kurią gali rinktis psichologiją studijuojantys žmonės. XIX amžiaus pabaiga laikomas momentu, kai atsiradoklinikinė psichologija– būtent tada, lygiai 1896 m., Lightneris Witmeris Filadelfijoje atidarė pirmąją psichologijos kliniką.
Turinys:
- Ką daro klinikinė psichologija?
- Koks yra klinikinio psichologo darbas?
- Kaip tapti klinikiniu psichologu?
Nuo tada ši psichologijos sritis toliau vystėsi – dabar klinikinį psichologą sutiksime ne tik ten, kur to labiausiai tikėtume, t.y psichiatrijos ligoninėje, bet ir vidaus ligų ar onkologijos skyriuose
Ką daro klinikinė psichologija?
Klinikinės psichologijos interesai visų pirma apima įvairių žmogaus ligų sąsajas ir jų įtaką žmogaus psichikai. Ryšys tarp klinikinės psichologijos ir psichiatrijos bei į ją įtrauktų psichikos ligų ir sutrikimų yra gana akivaizdus.
Psichopatologija ir tokių problemų priežastys, be abejo, yra tarp klinikinių psichologų analizuojamų klausimų, nors tai ne vienintelis klausimas, kuriuo tokie specialistai domisi. Žmogaus psichikos funkcionavimui įtakos gali turėti iš esmės bet kokia liga, ne tik psichikos – neigiamą poveikį protui gali daryti ypač įvairios lėtinės ligos, tokios kaip, pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar diabetas.
Pacientams gali atsirasti įvairių psichikos sutrikimų dėl įvairių organinių ligų – vieni iš dažniausiai pasitaikančių yra įvairūs afektiniai sutrikimai (daugiausia depresiniai) irnerimo sutrikimai. Štai kodėl klinikinė psichologija yra, pavyzdžiui, vidaus ligų ar onkologijos skyriuose – šios srities specialistų vaidmuo yra ne tik nustatyti galimus pacientų psichikos sutrikimus, bet ir imtis priemonių jiems pašalinti, apie kurias bus kalbama toliau.
Klinikinė psichologija yra ne tik ligoninėse, bet ir kitose įstaigose – įsk. įvairių krizių intervencijų centruose. Domėjimasis šia sritimi taip pat apima žmogaus proto veikimą situacijose, kurios jį tiesiog užvaldo.
Koks yra klinikinio psichologo darbas?
Klinikinio psichologo pareigos paprastai priklauso nuo konkretaus specialisto darbo vietos. Klinikinė psichologija ligoninėse orientuota į pagalbą pacientams – ir ne tik tiems, kuriems įtariamas psichikos sutrikimas.
Hospitalizavimo metu pacientui gali būti diagnozuota nauja liga, kuri dažnai lydės jį visą likusį gyvenimą. Tai netgi nebūtinai turi būti asmuo, susijęs su tiesiogine grėsme gyvybei ar problema, galinčia sutrumpinti jos trukmę – paprastai kalbant, bet kokia lėtinė liga po jos diagnozavimo gali sukelti psichinę krizę.
Čia yra pagrindinė klinikinių psichologų užduotis. Pagrindinė jų pareiga yra padėti pacientams – paaiškinti jiems, kad liga gali turėti neigiamos įtakos jų psichikai, bet ir duoti būdų, kaip neleisti nedideliems nukrypimams peraugti į rimtesnius sutrikimus. Būtent klinikinis psichologas turi turėti laiko pasikalbėti su pacientu, išklausyti jo baimes ir rūpesčius.
Klinikiniai psichologai dažnai atlieka terapines intervencijas – tačiau tam šios srities specialistai turi įgyti specialisto kvalifikaciją. Kartais klinikiniai psichologai ne tik pasikalba su pacientais, bet ir atlieka išsamų psichologinį jų būklės įvertinimą, kuriam atlikti gali naudoti specializuotus psichologinius testus.
Be to – įtarus tokių egzistavimą – klinikiniai psichologai gali atlikti pažinimo sutrikimų vertinimus. Kartais klinikinės psichologijos vaidmuo ligoninėse yra nemažas – psichologas gali perduoti pacientui gydančiam gydytojui svarbiausias savo stebėjimų išvadas, kurios gali reikšmingai paveikti viso paciento gydymo eigą.
Klinikinio psichologo, dirbančio ligoninėje, užduočių apimtis išvardinta aukščiau. MažaiKitokia situacija pas tuos specialistus, kurie dirba kitose vietose – čia kalbame, pavyzdžiui, apie klinikinę psichologiją priklausomybių gydymo centruose arba apie klinikinius psichologus krizių intervencijos centruose.
Kaip tapti klinikiniu psichologu?
Asmuo, planuojantis dirbti klinikiniu psichologu, turi apsispręsti studijuoti psichologiją, be to, pasirinkti vieną iš galimų specializacijų, t.y. klinikinę psichologiją. Baigus šias studijas galima pradėti dirbti savo svajonių darbą
Žiūrėkite 10 nuotraukų galerijąVerta žinoti
Kuo klinikinis psichologas skiriasi nuo kitų psichikos sveikatos specialistų?
Klinikinis psichologas gali daryti įtaką paciento gydymui, nors ir ribotai. Šios srities specialistai gali atlikti psichologines ir terapines intervencijas pacientams (pvz., tam tikros terapijos formos), nors negali nuspręsti, pavyzdžiui, dėl farmakologinio gydymo – tai yra gydytojų atsakomybė.
Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių