Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Diuretikai arba diuretikai, diuretikai ar natriuretikai turi įtakos išsiskiriančio šlapimo kiekiui ir inkstų darbui. Jie pirmiausia naudojami hipertenzijai gydyti, bet ne tik. Patikrinkite, kokie yra diuretikų tipai ir jų vartojimo indikacijos. Kokios yra diuretikų vartojimo kontraindikacijos ir kokie vaistai gali būti pavojingi.

Diuretikai( diuretikai ,diuretikai ,natriuretikai)natriuretikai yra diurezę didinantys preparatai. Kita vertus, diurezė yra šlapimo kiekis, išsiskiriantis tiesiogiai veikiant inkstus.

Diuretikai skatina natrio išsiskyrimą, taigi – pagreitina vandens išsiskyrimą

Diuretikai yra labai vertingos priemonės, turinčios įtakos arterinei hipertenzijai. Tokio tipo preparatai vadinami antihipertenziniais vaistais.

Be hipertenzijos gydymo, jie naudojami kaip pagalbinė priemonė sergant tokiomis ligomis kaip:

  • širdies nepakankamumas
  • inkstų nepakankamumas
  • įvairios kilmės paburkimas
  • šlapimo takų uždegimas

Paprastai jie vartojami kartu su kitais vaistais.

Diuretikai: tipai

Diuretikai skirstomi į:

1. Lengvi diuretikai– į šią grupę įeina: osmosiškai aktyvūs diuretikai, kalį tausojantys diuretikai ir karboanhidrazės inhibitoriai

  • Karboanhidrazės inhibitoriai(mažo veiksmingumo diuretikai) – šiai grupei priklauso acetazolamidas, daugiausia naudojamas glaukomai gydyti. Acezolamido diuretinės savybės išlieka iki 3 dienų – praėjus šiam laikui jis nustoja diuretinio poveikio.
  • Osmosiškai aktyvūs diuretikai- naudojami prieš storosios žarnos diagnostines procedūras, vartojami apsinuodijimams ir vidurių užkietėjimui gydyti, taip pat intrakranijiniam ir akispūdžiui mažinti.
  • Šios grupės atstovas yra manitolis, kuris padidina osmosinį slėgį tarpląsteliniame skystyje ir perkelia vandenį iš ląstelių vidaus į intersticinį skystį ir plazmą. Padidina natrio ir chlorido išsiskyrimą. Jis greitai pašalinamas iš organizmo.
  • Kalį tausojantys diuretikai- daugiausia naudojami hipertenzijai gydytitačiau jie nėra labai veiksmingi. Jų veikimas yra slopinti natrio ir kalio jonų mainų procesą distaliniame nefrono kanalėlyje. Todėl šie vaistai padidina šlapimo išsiskyrimą, bet nemažina kalio kiekio. Jie dažniausiai naudojami kaip diuretikų terapijos su kitais diuretikais papildymas.

2. Vidutinio stiprumo diuretikai: tiazidai ir į tiazidus panašūs vaistai

Seniausia diuretikų grupė yra tiazidai, naudojami arterinei hipertenzijai, širdies nepakankamumui, arterinei hipertenzijai, cirozei, inkstų akmenligei ir lėtinėms inkstų ligoms gydyti.
1957 m. chlortiazido antihipertenzinis veiksmingumas. Netrukus prekyboje pasirodė hidrochlorotiazido preparatas, kuris jau kelis dešimtmečius atlieka reikšmingą vaidmenį gydant hipertenziją
Tiazidinių diuretikų pavyzdžiai yra indapamidas arba anksčiau minėtas hidrochlorotiazidas. Jie slopina chlorido jonų reabsorbciją.

Todėl jų poveikis yra vandens ir natrio išskyrimas, bet, deja, jie taip pat sukelia didelį kalio ir magnio praradimą bei slopina kalcio išsiskyrimą. Be to, remiantis tyrimais, jie atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis.

3. Labai veiksmingi diuretikai – kilpa

Kilpiniai diuretikai naudojami gydyti:

  • hipertenzija
  • kepenų cirozė
  • edema
  • širdies nepakankamumas
  • ūminis ir lėtinis inkstų nepakankamumas
  • ascitas

Kilpiniai diuretikai yra stipriausi diuretikai. Jie veikia Henlės kilpoje (inksto dalyje), slopindami natrio ir chlorido jonų transportavimą. Tai padidina vandens ir natrio išsiskyrimą.

Tai apima sulfonamido darinius, pvz., furosemidą, taip pat fenoksiacto rūgšties darinius, t. y. etakrino rūgštį.

Kilpiniai diuretikai yra pirmo pasirinkimo vaistai kritinėse situacijose, kai beveik būtina nedelsiant sumažinti cirkuliuojančių skysčių kiekį organizme. Todėl dažniausiai jų naudojimas yra trumpalaikis.

Diuretikai: šalutinis poveikis

Dažniausias šalutinis poveikis yra:

  • nenormalus širdies ritmas
  • virškinamojo trakto sutrikimai
  • per didelis kalio netekimas (hipokalemija) – tai pasireiškia greitesniu nuovargiu ir raumenų silpnumu
  • per didelis kraujospūdžio sumažėjimas
  • magnio trūkumas (hipomagnezemija) – sukelia kūno silpnumą, skausmingus raumenų spazmus
  • šlapimo rūgšties padidėjimas(hiperurikemija)
  • sutrikusi gliukozės tolerancija, todėl sunku kontroliuoti jos kiekį kraujyje, o tai ypač svarbu diabetikams
  • dažnas šlapinimasis (ši būsena gali trukti kelias valandas po vaisto vartojimo)
  • galvos svaigimas
  • vyrų potencijos sutrikimai
  • burnos džiūvimas

Diuretikai ir nėštumas

Reikia atsiminti, kad diuretikai yra draudžiami nėščioms moterims, ypač ankstyvosiose stadijose. Dėl jų gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis, o tai gali kelti pavojų besivystančiam kūdikiui.

Šiuos vaistus nėštumo metu galima vartoti tik tuo atveju, jei laukiama nauda motinai yra didesnė už galimą pavojų vaisiui.

Jie naudojami tik trumpą laiką ir specialiai prižiūrint gydytojui.

Diuretikai: naudoti vaikams

Šiuos vaistus galima vartoti tiek vaikams, tiek pagyvenusiems žmonėms. Tačiau jiems reikia individualios dozės ir sistemingo elektrolitų kiekio organizme kontrolės.

Reikėtų atsiminti, kad nepriklausomai nuo to, ar gydomas vaikas, ar suaugusysis – dozę nustato gydytojas, o prieš bet kokius suvartotos medžiagos kiekio pasikeitimus būtina išankstinė konsultacija.

Diuretikai: kontraindikacijos

  • sunkus inkstų nepakankamumas
  • podagra
  • reikšmingas elektrolitų sutrikimas
  • diabetas, angliavandenių netoleravimas
  • metabolinis sindromas (taip pat žinomas kaip sindromas X)
  • sunkus kepenų nepakankamumas
  • nėštumas ir žindymas

Diuretikai: sąveika

Diuretikai gali sąveikauti su kitais paciento vartojamais vaistais, todėl gydytojas turi būti informuotas apie visus vartojamus vaistus, įskaitant tuos, kuriuos galima įsigyti be recepto, pvz.:

Tiazidiniai diuretikai sąveikauja:

  • su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., su ibuprofenu) - diuretiko diuretikų poveikis susilpnėja
  • su rusmenės glikozidais – diuretikai padidina glikozidų toksiškumą
  • su vaistais nuo diabeto - šių vaistų poveikis susilpnėja, todėl sunku kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje
  • su tam tikrais antiaritminiais vaistais (amiodaronu, sotaloliu) – pacientams, kurių kalio kiekis mažas, padidėja pavojingų širdies aritmijų rizika
  • su raminamaisiais vaistais ir alkoholiu – galima hipotenzija (hipotenzija)

Sąveikauja kalį tausojantys diuretikai:

  • su diuretikaiskalį tausojantys vaistai, vaistai ir papildai, kurių sudėtyje yra šio elemento, konvertazės inhibitoriai – padidėja hiperkalemijos rizika
  • su kitais antihipertenziniais vaistais – šių vaistų poveikio sustiprėjimas, dėl kurio gali smarkiai sumažėti kraujospūdis, net pavojingas gyvybei
  • su ličio druskomis – padidėja ličio toksiškumo rizika
  • su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (pvz., ibuprofenu) – padidėja ūminio inkstų nepakankamumo tikimybė

Kilpiniai diuretikai sąveikauja:

  • su amninoglikozidiniais antibiotikais – antibiotikų nefro- ir ototoksinio poveikio sustiprėjimas
  • su cefalosporinais – padidėjęs antibiotikų nefrotoksiškumas
  • su ličio druskomis - vartojant dideles dozes, padidėja šio elemento toksiškumas
  • su rusmenės glikozidais – padidėjęs glikozidų toksiškumas
  • su gliukokortikoidais ir vidurius laisvinančiais vaistais – padidina hipokalemijos riziką
  • su vaistais nuo diabeto – diuretikai silpnina šių vaistų poveikį

Diuretikai ir dieta

Žmonių, vartojančių kilpinius diuretikus, tokius kaip hidrochlorotiazidas ar furosemidas, organizme gali trūkti kalio. Kilpiniai diuretikai padidina kalio jonų išsiskyrimą per inkstus.

Raumenų skausmų ar mėšlungio veikimo sutrikimas gali atsirasti dėl šio elemento trūkumo, todėl atsiradus bet kokiems nerimą keliantiems simptomams nedelsdami praneškite gydytojui, kuris gali rekomenduoti dietą, kurioje gausu kalio ir magnio, arba papildyti. iš šių elementų.

Maisto produktai, kuriuose gausu kalio ir magnio, yra daugiausia žalios daržovės, ankštiniai augalai, bananai, pomidorai, pomidorų sultys, apelsinai, riešutai, moliūgai, razinos, burokėliai.

O pacientai, vartojantys kalį tausojančius diuretikus, gali padidinti kalio jonų koncentraciją kraujyje, o tai taip pat pavojinga, kaip ir jų trūkumas.

Pernelyg padidėti kalio kiekis kraujyje gali atsirasti dėl nekontroliuojamo, vienu metu vartojamų šios grupės vaistų, taip pat papildų ir kitų produktų, kuriuose yra daug šio mineralo.

Diuretikų žolės

Diuretinės žolės leidžia iš organizmo pašalinti vandens perteklių, taip pat padeda išvalyti toksinus. Jie naudojami gydant:

  • tam tikros inkstų ligos (įskaitant inkstų akmenis)
  • cistitas
  • edema

Natūralūs diuretikai:

  • dilgėlė
  • lovage šaknis
  • lapaiberžai
  • sofos žolės šakniastiebių ekstraktas
  • žaliosios arbatos ekstraktas
  • asiūklis
  • meškauogių lapai
  • wilżyny šaknis
  • petražolių vaisiai
  • stipriausias iš jų - kiaulpienė

Vienas iš pagrindinių jų privalumų yra tai, kad naudojant kaip rekomenduojama, jie veikia kaip diuretikas, tačiau neišplauna vertingų elektrolitų iš organizmo, tačiau, kaip ir visos natūralios ir farmakologinės priemonės, žolelės gali sukelti šalutinį poveikį. poveikį ir net netinkamomis dozėmis gali pakenkti jūsų sveikatai.

Vaistažolių perdozavimas gali sukelti dehidrataciją ir sumažėti kraujo tūris. Tai ypač pavojinga mažiems vaikams, nėščioms moterims ir pagyvenusiems žmonėms.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Sveikata