- FOLIO RŪGŠTIS: kad būtų išvengta nervinio vamzdelio defektų
- DHA: kad vaikas turėtų aukštesnį IQ
- JOD: būtinas smegenų vystymuisi
- VITAMINAS D: ne tik ant skeleto
- GELEŽIS: anemijos profilaktikai
Nėštumo metu būtina papildyti tam tikras maistines medžiagas. Specialistai tiksliai apibrėžė, kas tai turėtų būti ir kokiais kiekiais – ir jūs turėtumėte vadovautis šiomis rekomendacijomis! Perskaitykite, į ką atsižvelgti perkant preparatą su vitaminais ir mineralais.
Galbūt kartais susimąstote, ar nėštumo metu vartoti papildų tikrai būtina? Juk niekas jo nenaudojo vieną kartą, o vaikai irgi gimė… Aišku, kad vaikas gims ir be jo. Bet jei šiandien per mokslą žinome, kad tam tikros maistinės medžiagos teigiamai veikia nėštumo eigą ir kūdikio sveikatą, kodėl gi neturėtume pasinaudoti šiomis žiniomis?
Nėštumo papildai nėra absoliučiai būtini, jei mityba yra gerai subalansuota (geriausia dietologė) ir įvairi. Nepaisant to, papildomi papildai – ir šiandien tuo neabejojama – padidina tikimybę, kad vaikas neturės problemų dėl protinio vystymosi, gero regėjimo, nesusirgs inkstų ligomis, diabetu ar nutukimu. Anksčiau nebuvo žinoma, kad maistinės medžiagos, ypač maistinių medžiagų trūkumas, gali turėti tokį poveikį vaisiui. Nebuvo vedama ir tikslios statistikos, todėl tikrai nebuvo žinoma, kiek kūdikių gimė sergantys. Daugelis jų – daug daugiau nei šiandien – neišgyveno dėl rimtų defektų, įskaitant tuos, kurie susiję tik su genetiniais aspektais. Tačiau mamos tikėjosi tokio įvykio. Atsižvelgiant į visa tai, tikrai neverta atmesti tokios galimybės – turite vadovautis ekspertų rekomendacijomis dėl papildų.
Kokias maistines medžiagas ir kokiais kiekiais turėtų vartoti kiekviena nėščioji pagal Lenkijos ginekologų ir akušerių draugijos specialistų rekomendacijas? Pirkdami nėštumo preparatą, atkreipkite dėmesį į jo sudėtį – jame turi būti bent penki toliau išvardyti ingredientai griežtai nustatytomis dozėmis. Verta prisiminti šias vertybes – jei susidursite su gydytoju, kuris nepasakys, kokį preparatą vartoti.
Štai penki ingredientai, kurie turi būti tinkamame nėštumo papilde:
FOLIO RŪGŠTIS: kad būtų išvengta nervinio vamzdelio defektų
Tai svarbiausia maistinė medžiaga prieš pastojimą ir pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Tai būtina, nes sumažina – net 70%! - rizika, kad Jūsų kūdikiui išsivystys nervinio vamzdelio defektai, pvzanencefalija ir spina bifida. Be to, folio rūgštis dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje, todėl mažėja besilaukiančios motinos anemijos rizika.
KADA VARTOTIGeriausia pradėti vartoti likus 12 savaičių iki pastojimo ir tęsti papildymą bent iki pirmojo nėštumo trimestro pabaigos. Naujosiose rekomendacijose nurodoma, kad folio rūgšties papildai turėtų būti toliau vartojami nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi metu.
REKOMENDUOJAMA DOZĖ:400 mcg per dieną. Pastaba: net kas antra moteris Lenkijoje gali turėti problemų dėl įprastos folio rūgšties įsisavinimo, todėl verta vartoti preparatą, kuriame, be klasikinės folio rūgšties, yra ir aktyvios formos folatų, paruoštų vartoti. kūnas. Naujose rekomendacijose taip pat nurodoma, kad moterys, kurioms yra padidėjusi vaisiaus defektų ir nėštumo komplikacijų rizika, turėtų vartoti 0,4 mg folatų per parą, padidintą dar 0,4 mg, geriausia aktyvių folatų pavidalu. Papildomai rekomenduojama vartoti preparatus, papildomai praturtintus vitaminu B12
DHA: kad vaikas turėtų aukštesnį IQ
Tai vertingiausia omega-3 riebalų rūgštis nėštumo metu. Natūraliai jo yra tik jūrinių žuvų riebaluose, dumbliuose ir jūros gėrybėse. Nėštumo metu verta jį vartoti dėl kelių priežasčių – pirmiausia dėl geresnio vaiko smegenų vystymosi, o tai ateityje lems geresnį intelektualinį vystymąsi. DHA rūgštis taip pat pagerina regėjimo aštrumą, nes ji yra svarbi akies tinklainės statybinė sudedamoji dalis. Be to, prailgina nėštumo trukmę, sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, pagerina vaiko gimimo parametrus (kūno svorį ir ilgį, galvos apimtį), mažina motinos polinkį į pogimdyminę depresiją.
KADA VARTOTI apie nėštumą.
REKOMENDUOJAMA DOZĖ:Lenkijos ekspertai rekomenduoja suvartoti mažiausiai 600 mg DHA per dieną. Kitose šalyse šios dozės yra mažesnės, tačiau Lenkija yra šalis, kurioje žuvies suvartojama labai mažai.
JOD: būtinas smegenų vystymuisi
Tai elementas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, įskaitant. tiroksino, kuris vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaisiaus centrinę nervų sistemą. Ankstyvosiose nėštumo stadijose šios sistemos vystymasis visiškai priklauso nuo tiroksino gamybos motinos organizme, nes vaisius neturi savo skydliaukės (ji susiformuoja tarp 10 ir 12 nėštumo savaitės). Taip pat po to vaisiui reikia jodo iš mamos, nes tai yra elementas, būtinas tinkamam kūdikio smegenų vystymuisi – jų didžiosioms.trūkumas gali sukelti protinį atsilikimą.
KADA VARTOTI?Geriausia jodą vartoti viso nėštumo metu – ir vėliau, kol maitinate krūtimi.
REKOMENDUOJAMA DOZĖ:150–200 μg kasdien
Pasitarkite su gydytoju dėl papildo pasirinkimoVisada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju. Nėštumo metu geriau neeksperimentuoti, o specialistas turėtų geriausiai žinoti, kuriame iš produktų reikiamais kiekiais yra reikalingų medžiagų. Be to, ypatingais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kai kurias sudedamąsias dalis vartoti didesnėmis dozėmis arba papildyti papildomais ingredientais, pvz., didesnėmis. Deja, ne kiekvienas gydytojas skiria reikiamą reikšmę papildymo klausimui. Jei susidursite su žmogumi, kuris sako: „Prašome nusipirkti vitaminų“, tada
VITAMINAS D: ne tik ant skeleto
Pakankamas jo kiekis būsimos motinos kūne yra tinkamo vaisiaus vystymosi garantija. Vitaminas D ne tik apsaugo nuo įgimto rachito ar kaulų masės sumažėjimo vaikui – kaip žinome jau daugelį metų – bet jo receptorių yra beveik visuose žmogaus kūno audiniuose ir organuose! Tai reiškia, kad jos vaidmuo yra daug didesnis, nei manyta anksčiau, ir tikriausiai dar nėra iki galo ištirtas. Kol kas žinome, kad vitaminas D ne tik apsaugo nuo rachito, bet ir mažina gestacinio diabeto bei preeklampsijos riziką būsimai mamai, taip pat apsaugo nuo mažo gimimo svorio ir teigiamo poveikio imuninės sistemos vystymuisi.
Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulei, tačiau dėl apsauginių kremų naudojimo ir gyvenimo būdo pokyčių (darbas pastatuose be langų, nuolat judančios mašinos) dabar pastebimas visur. Pasaulyje, taip pat Lenkijoje, šio vitamino trūkumas yra dažnas, todėl kiekviena nėščia moteris turėtų jį vartoti kaip papildą.
KADA JĮ NAUDOTI?Viso nėštumo metu – įskaitant vasaros mėnesius!
REKOMENDUOJAMA DOZĖ:Naujose vitamino D papildymo rekomendacijose nuo 2022 m. nurodoma, kad vitamino D dozė nėštumo metu turi būti 2000 TV.
GELEŽIS: anemijos profilaktikai
Paskutinis vadinamasis geležis yra penketas geriausių nėštumo papildų, tačiau ekspertai dėl to nesutaria. Lenkijos ginekologų ir akušerių draugija rekomenduoja papildomai vartoti tik tada, kai nėščiajai diagnozuojama anemija, tačiau daugelis užsienio draugijų rekomenduoja profilaktiškai skirti papildų visoms būsimoms mamoms. Pagrindinis geležies vartojimo nėštumo metu tikslas yra užkirsti kelią anemijai, nes taip gali nutikti nėščiai moteriaisukelti nenormalų vaisiaus augimą, priešlaikinį gimdymą, o ankstyvo nėštumo metu – net persileidimą.
Geležis taip pat būtina tinkamam smegenų funkcionavimui, todėl didelis jos trūkumas motinos organizme gali sulėtinti protinį vaiko vystymąsi. Yra dar viena svarbi priežastis, kodėl verta juos vartoti: jūsų mažylis turi apsirūpinti šio elemento atsargomis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Todėl verta nuo nėštumo pradžios pasirūpinti, kad geležies kasdienėje racione būtų daug, juolab kad jos poreikis tuo metu išauga beveik perpus.
KADA JUOS VARTOTIGeležies preparatus reikia gerti tik pasibaigus 8 nėštumo savaitei. Tai siejama su galimu neigiamu geležies poveikiu embrionui šiuo laikotarpiu. Papildymas profilaktine doze gali būti tęsiamas iki nėštumo pabaigos, nebent gydytojas nurodys kitaip.
REKOMENDUOJAMA DOZĖ:profilaktiškai - 26 mg per parą; diagnozavus anemiją - dozę konkrečiai moteriai nustato gydytojas, atsakingas už nėštumą
Įdomūs tyrimo rezultatai- Jodo trūkumaspirmoje nėštumo pusėje gali būti susijęs su rizika susirgti ADHD vaikui – tokios išvados padarytos prieš keletą metų atlikto tyrimo, kurį atliko mokslininkai iš Mesinos universitetas (Italija).
- Kolumbijos universitete Niujorke atliktas tyrimas parodė, kadfolio rūgštiesvartojimas prieš nėštumą ir jo metu teigiamai veikia kalbos vystymąsi: motinų, vartojančių papildus, kūdikiai pradeda kalbėti anksčiau ir geriau kurti žodinius pareiškimus.
- Yra tiesioginis ryšys tarpDHRpasiūlos motinos racione ir vaiko intelekto lygio. Harvardo universiteto ekspertai apskaičiavo, kad kiekviena papildoma 100 mg DHR nėščios moters racione padidina vaiko IQ 0,13 balo!
- Vitamino D trūkumasgimdoje gali sukelti nervų sistemos vystymosi sutrikimus ir prisidėti prie kai kurių psichikos ligų, tokių kaip šizofrenija ir depresija, išsivystymo.
Folio rūgštis, vitaminas D3, jodas, DHR ir geležis – tai penkios svarbiausios medžiagos, kurias reikia vartoti laukiantis kūdikio. Maistingosios medžiagos turi būti suvartojamos tinkamomis dozėmis. Dėl šios priežasties šie didieji penketukai yra visų nėštumo preparatų sudėties pagrindas – paprastai viena tabletė atitinka visų penkių vertingų medžiagų dienos poreikį.
Tačiau turite atsiminti, kad jums ir jūsų kūdikiui reikia ir kitų vitaminų bei mineralų. Jų yra daug, o svarbiausi – kalcis, magnis, cholinas, B grupės vitaminaiir antioksidantų, t.y. vitaminų C ir E. Didžiajame penketuke esančios maistinės medžiagos turi būti vartojamos papildų pavidalu, likusios – verčiau ne (nebent gydantis gydytojas nuspręstų kitaip), bet taip pat visada naudinga jomis aprūpinti organizmą. tradiciniu būdu, t.y. kartu su maistu. Planuojant savo valgiaraštį verta rinktis būtent tuos produktus, kurie yra geras šių vertingų medžiagų š altinis
KALCIUS- būtina vaikui susikurti kaulo griaučius. Jo pasisavinimas priklauso ne tik nuo su maistu gaunamo kiekio, bet ir nuo vitamino D3, kuris gerina kalcio pasisavinimą. Kasdienis kalcio poreikis nėštumo metu yra 1300 mg.
Vertingiausi š altiniai: sūris (6 riekelės yra 876 mg) natūralus jogurtas (puodelyje yra 255 mg) sardinės (skardine yra 250 mg)
MAGNESIS- atsakingas už nervų ir raumenų laidumo reguliavimą, todėl palaiko nervų sistemos veiklą, apsaugo nuo mėšlungio ir padeda palaikyti tinkamą spaudimą. Jis svarbus vaiko skeleto struktūroje ir jo augimo procesuose. Nėštumo metu šio ingrediento dienos poreikis yra 400–500 mg.
Vertingiausi š altiniai: moliūgų sėklos (100 g yra 540 mg magnio) grikiai (3/4 puodelio nevirtų kruopų yra 220 mg) kakava (juodojo šokolado plytelė yra 170 mg)
B GRUPĖS VITAMINAI- veikia mamos nervų sistemą ir medžiagų apykaitą, tačiau jo trūkumas gali turėti neigiamos įtakos ir vaikui, o tiksliau jo nervinės būklės vystymuisi ir širdies ir kraujagyslių sistemos bei virškinimo traktas. Vitaminas B12 ypač svarbus anemijos profilaktikai. Šio vitamino dienos poreikis yra 4 µg.
Vertingiausi š altiniai: lydeka (100 g žuvies yra 20 µg) jautiena (100 g yra 5 µg) pienas (2 % stiklinės pieno yra 1,5 µg)
Rinkdamiesi papildą pasitarkite su gydytojuVisada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju. Nėštumo metu geriau neeksperimentuoti, o specialistas turėtų geriausiai žinoti, kuriame iš produktų reikiamais kiekiais yra reikalingų medžiagų. Be to, ypatingais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos ingredientus vartoti didesnėmis dozėmis arba papildyti papildomais ingredientais, pvz., didesnėmis.
Deja, ne kiekvienas gydytojas skiria reikiamą reikšmę papildų skyrimo klausimui. Jei susidursite su žmogumi, kuris sako: „Prašome nusipirkti vitaminų“, turėtumėte atidžiai perskaityti šį tekstą.
CHOLINAS– svarbus tiek motinos, tiek vaisiaus ląstelių membranų komponentas. Tai vertinga medžiaganegimusiam vaikui: gerina nervinių impulsų laidumą smegenyse, palaiko DHR pernešimą, o kai kurių mokslininkų teigimu, taip pat sumažina genetinių defektų (pvz., Dauno sindromo) riziką. Tyrimai rodo, kad tai turi įtakos ir mamos sveikatai – mažina preeklampsijos riziką. Dienos cholino norma būsimoms motinoms yra 450 mg.
Vertingiausi š altiniai: kiaušiniai (5 tryniuose yra 680 mg cholino) jautiena (1 kotletas yra apie 500 mg) brokoliai (100 g yra 40 mg cholino)
VITAMINAS C- tai vertingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles ir aprūpinantis jas maistinėmis medžiagomis. Gerina imunitetą, bet labiausiai gerina geležies – hemoglobino sintezę palaikančio komponento – pasisavinimą. Dienos poreikis: 1,5 mg kilogramui kūno svorio.
Vertingiausi š altiniai: laukinės rožės (100 g yra apie 2000 mg) geltonieji pipirai (vienas gabalas virš 300 mg) krienai (100 g krienų yra 114 mg
š altinis: "M jak mama" mėnesinis