Lenkijoje depresija serga apie 1,5 mln. Kai kurie iš jų to nežino, o daugelis slepia savo būklę, gėdijasi savo aplinkos. Štai kodėl žmonės, kovojantys su šia liga, dažnai per vėlai kreipiasi į specialistus.
Kalbamės suHubert Kowalczys, psichiatras , Varšuvos medicinos akademijos klinikinės ligoninės konsultantas, apie tai, kad depresija dažnai neatpažįstama, nesuprantama ir prastai gydoma.
- Depresija priverčia išblėsti gyvenimo džiaugsmą, ateitis grimzta į tamsą, o praeitis pasirodo kaip nesėkmių serija. Jį lydi depresija, neviltis ir baimė. Tai, ką kiti jaučia kaip epidermio trynimą, kenčiantiems yra kruvina žaizda. Kodėl vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos?
Depresiją sukelia ne tik tragiški įvykiai; mylimo žmogaus netektis, darbas, liga, bet ir įprasta kasdienybė, dėl kurios esame vis reiklesni. Negalime susidoroti su pertekliniu stresu ir atsakomybe. Vis stiprėja įsitikinimas, kad mums nepavyksta įrodyti savęs, jaučiame vienišumą, emocinę tuštumą ir baimę. Depresija nesirenka odos spalvos, lyties, amžiaus ar gyvenamosios vietos. Jis gali paliesti bet ką.
- Ir vis dėlto depresija moterims patinka. Jie serga tris kartus dažniau nei vyrai.
Vyrai sugeba greičiau pamiršti nemalonius įvykius, per ilgai jų nenešioja į vidų. Visi nori būti mačo, nes taip buvo užkoduoti, todėl jiems sunku pripažinti kančią ir silpnumą. Taigi jie maskuoja depresiją, skandina liūdesį alkoholyje ir dėl tonusižudodažniau nei moterys. Hormoniniai svyravimai yra atsakingi už moterų polinkį į depresiją. Dėl jų moterys labiau linkusios į depresiją, kai jos pasiekia brendimą. Depresija pasireiškia hormonų proveržių metu: prieš pat menstruacijas, pogimdyminiu, priešmenopauziniu ir menopauziniu periodu. Vyrų menopauzė (andropauzė) yra ne tokia intensyvi ir trunka ilgiau.
- Depresija dar vadinama afektiniu sutrikimu …
Nes tai nuotaikos liga ir nuotaika turi įtakos. Mes, gydytojai, tuos, kurie serga tik depresija, vadiname vienpoliais. Bipoliniai žmonės taip pat kenčia nuomanijos . Tai būsena, kai po depresijos ir liūdesio periodo staiga atsiranda euforija,žmogus jaučiasi kaip gerdamas šampaną. Sergant depresija, sergantis žmogus galvoja apie save: aš niekam tikęs, nieko negaliu. Jis didžiuojasi savo manija: aš puikus, galiu viską.
- Ar geriau būti manija nei depresija?
Tiek depresija, tiek manija gali sugriauti žmogaus gyvenimą. Depresija sergantys žmonės savo apatija dažnai dirgina aplinkinius. Sunku susitvarkyti su manija sergančiu žmogumi dėl kitos priežasties – jis viską žino geriausiai, yra konfliktiškas, agresyvus, jo elgesys dažnai stebina ir sukelia šoką. Jis gali netikėtai išleisti per metus sukauptas santaupas, įsivelti į keistus meilės reikalus ir inkšti viršininką. Laikui bėgant liga praeina, jis negali patikėti, kad jis pats tiek daug sumaišė savo gyvenime. Aštuoni procentai skyrybų įvyksta santykiuose, kur vienas iš partnerių yra prislėgtas, tačiau manija persipina su depresija, 57 proc. Vyrai dažniau serga manija.
Patikrinkite: Testas: ar jums depresija?
- Ar žinote, kas sukelia kančias?
Pacientų smegenų biochemija nepavyksta. Yra neurotransmiterių sutrikimų: serotonino, atsakingo už gerą nuotaiką, norepinefrino, kuris suteikia gyvybiškai svarbių impulsų, ir dopamino, kuris suteikia malonumo jausmą. Nežinome, kodėl taip yra. Sergant depresija, vienatvė yra tragiška. Aplinka nesupranta sergančiojo, nes „jam viskas gerai.“ Pacientas dažniausiai girdi: „Pasiimk“, „Mobilizuoti“, „Kažkuo pasirūpink“. Neįmanoma patenkinti šių reikalavimų, todėl didėja k altės ir izoliacijos jausmas. Jis dar labiau „paskęsta“ savyje, ir ten jo laukia tik didžiulė baimė ir liūdesys. Kai depresija lengva, ligonis gali normaliai dirbti ir funkcionuoti, giliai – jį paralyžiuoja ir išstumia iš gyvenimo. Nes ar galima šokti roką sulaužytomis kojomis? Ne. Taip pat depresija sergantis žmogus negali būti „gyvybingas“. Juk kiekviena veikla iš jos reikalauja daug pastangų, tai tarsi kopimas į Everestą. Depresijos negalima išgydyti valios jėga ar charakteriu. Tai sielos ir kūno kančia, kurią sunku apibūdinti žodžiais.
- Daugelis pacientų iš viso nesikreipia į specialistą, o pas kitus, net jei ir kreipiasi, gydytojas depresijos nepripažįsta
Na, žmonės paprastai nežino, kas su jais negerai. Jei jie jau nusprendžia kreiptis į gydytoją, dažniausiai skundžiasi galvos skausmais, perštėjimu, nemiga, apetito stoka, nerimu. O gydytojai dažnai vietoj ligos gydo simptomus ir skiria raminamųjų ar migdomųjų. Dažniausiai vartojami sistemingai ir netinkamai dozuojami benzodiazepinai sukelia priklausomybę. Taip yra, pavyzdžiui, su relaniumi, ksanaksu, lorafenu. Staigus jų pasitraukimas kelia grėsmę „komandaiabstinencija“. Ligos, kurias iki šiol slopino vaistas, grįžta dvigubai stipriau. Yra alkiui būdingų simptomų: traukuliai, galvos skausmai, vėmimas. Būna, kad toks „gydymas“ kartais baigiasi tragiškai. Dabar atsiranda vis daugiau labai gerų vaistų nuo depresijos, tačiau juos reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę. Dar visai neseniai Prozakas buvo traktuojamas kaip panacėja. Tačiau ši sėkmės piliulė sukėlė daug sumaišties. Tai ne visiems skirtas vaistas, jis turi šalutinį poveikį ir daugybę kontraindikacijų vartoti.
- Ar sergančiam žmogui gali padėti tik tabletė? Ir psichoterapija?
Žodžiu, pokalbis su kitu žmogumi daro stebuklus, tačiau esant giliai depresijai, pavojinga naudotis tik psichoterapeuto patarimais. Kita vertus, jis gali efektyviai padėti įveikti depresiją, kai žmogus atsibunda ir suvokia, kad dėl ligos neteko darbo, žlunga santuoka, jam sunku funkcionuoti su žema saviverte. . Psichoterapija palaiko, bet negydo.
- Daugelis žmonių kenčia nuo sezoninės depresijos. Vieni serga depresija rudenį, kiti – žiemą, o taip pat puola pavasarį ir vasarą. Kodėl?
Žiemą ir rudenį, kai diena trumpa ir nėra saulės, grimstame į tokį žiemos miegą. Kai kurie jaučiasi pavargę, mieguisti, apatiški, sutrikęs intelektas. Atrodytų, atėjus pavasariui ar vasarai, dienai ilgėjant ir šviečiant saulei, depresija neturėtų paliesti. Ir vis dėlto, nepaisant gamtos, susergame. Staigus gamtos protrūkis reiškia, kad žmogus negali su juo neatsilikti. Jis atsilieka, pradeda vargti nuotaika. Mes nežinome, kodėl taip yra. Tai dar viena depresijos paslaptis. Juo gali susirgti ir italas, ir eskimas.
- Mums visiems būna blogų dienų. Kaip žinoti, kada blogai jaučiatės ir susergate?
Kai slogi nuotaika pradeda trikdyti mūsų gyvenimą, o kasdienybė primena kliūčių ruožą, turėtumėte nedelsdami apsilankyti pas psichiatrą. Depresija yra pavojinga.