Angiografija yra vaizdinis tyrimas, naudojamas kraujagyslėms, dažniausiai arterijoms, įvertinti. Atliekant angiografiją, naudojami rentgeno spinduliai ir šešėliai - kontrastinės medžiagos. Tai leidžia rasti nenormalios kraujotakos vietas, atsiradusias dėl daugelio skirtingų ligų, taip pat padeda planuoti tolimesnes procedūras, o kartais ir nedelsiant pradėti chirurginį gydymą. Vertėtų pasidomėti, kiek galimybių jums suteikia tokio pobūdžio tyrimai, apie ką konkrečiai kalbama. Straipsnyje taip pat aprašoma, kada atliekama angiografija ir galima su ja susijusi rizika.

Angiografijayra vienas iš radiologinių tyrimų, kurio metu įvertinami pasirinkti kraujotakos sistemos elementai, gali būti atliekami neinvaziniais (pvz. KT angiografija) arba invaziniais metodais ( pvz., vainikinių arterijų angiografija) ) susijusi su kraujagyslės punkcija, bet leidžia vienu metu gydyti konkrečiame kraujagysle.

Angiografijos principas grindžiamas kontrastinės medžiagos skyrimu ir rentgeno spindulių serijos darymu, tuo pačiu užpildant kraujagysles kontrastiniu tirpalu. Dėl to kraujagyslės matomos kaip vienodas šešėlis, kuris seka jų kursą. Tada toks vaizdas bus interpretuojamas ir tuo remiantis gali būti įgyvendintos atitinkamos procedūros.

Standartinėmis sąlygomis kraujagyslės yra pralaidžios rentgeno spinduliams ir praktiškai jų negalima vizualizuoti vien tik spinduliuote. Todėl atliekant angiografiją kraujagyslės vidus užpildomas kontrastine medžiaga, kuri yra nepralaidi rentgeno spinduliams ir leidžia gauti tiriamos kraujagyslės vaizdą

Atkreipkite dėmesį, kad gautas vaizdas atspindi kraujagyslės vidų ir tik vietas, kur teka kraujas. Tokiu būdu neįmanoma vizualizuoti kraujagyslės sienelės ir išorinio paviršiaus arba vietų, kur neteka kontrastas. Suleidus kontrastinės medžiagos, atliekama rentgeno spindulių serija, vadinamoji fluoroskopija, kuri parodo tiriamą kraujagyslę.

Angiografija: mankštos metodai

Klasikinė angiografija – kaip aprašyta anksčiau, šis tyrimas atliekamas kontrastinę medžiagą suleidus tiesiai į kraujagyslę, kurią norime nufotografuoti. Tada daroma rentgeno spindulių serija,kurie rodo tekantį kontrastą, t.y. netiesiogiai kraujagyslę, jo šakas, galimus išsiplėtimus, kraujagyslės lūžimą ir kontrasto nutekėjimą, neteisingą jo tekėjimą arba jo uždarymą ir tėkmės nebuvimą. Tokiu būdu atliekama venografija (flebografija), kai į veną įvedamas kontrastas ir įvertinamos venos bei dažniau arteriografija - arterijų ir jų šakų įvertinimas:

  • plaučių arterijos
  • galūnių arterijos
  • pilvo arterijos
  • smegenų arterijos

Arteriografijos variantas yra vainikinių arterijų angiografija, t. y. vainikinių arterijų (tiekiančių širdį) įvertinimas, šiuo atveju per šlaunies ar radialinę arteriją įvedami ilgi kateteriai, per kuriuos įvedamas kontrastas su vainikinių arterijų . Koronarinė angiografija yra tyrimas, kuris įgalina ir visada atliekamas vainikinių arterijų angioplastikos, t. y. stentavimo, metu.

Smegenų kraujagyslių angiografija gali būti atliekama panašiai, tada vietoj vainikinių arterijų kontrastas įvedamas į vidinę miego arteriją. Šiuo atveju galima ir terapijos koncepcija, pvz., esant smegenų aneurizmoms.

Šiais laikais – radiologijos ir intervencinės kardiologijos amžiuje klasikinė angiografija dažniausiai atliekama kaip invazinės procedūros dalis. Pasitaiko atvejų, kai invazinis tyrimas nėra būtinas, o tomografija, MRT ar ultragarsu pagrįsti metodai suteikia pakankamą vaizdą. Toliau aprašyti testai yra neinvaziniai kraujagyslių vaizdavimo metodai ir nėra laikomi tipine angiografija, net jei jie rodo kraujagysles.

  • Kompiuterinė tomografija-angio-TK

Tyrimo atlikimo principas toks pat, kaip ir atliekant klasikinę angiografiją: į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, o vėliau po nurodyto laiko atliekama tiriamos vietos kompiuterinė tomografija. Tokiu atveju galima vizualizuoti ir arterijas, ir venas, šis tyrimas dažnai naudojamas galvos kraujagyslėms ar plaučių arterijoms įvertinti, kai įtariama plaučių embolija.

Šio tyrimo variantas yra vainikinių arterijų angiografija, kitaip nei vainikinių arterijų angiografija, tai neinvazinis metodas, ypač naudojamas pacientams, kuriems įtariama išemine širdies liga. Deja, jos skiriamoji geba mažesnė, sunkiau interpretuojama ir mažiau jautri nei klasikinė angiografija.

  • Magnetinio rezonanso tomografija-angio-MR

Šis metodas vadinamas angiografija, tačiau jo įgyvendinimo principas visiškai skiriasi nuo daugumos tokio tipo tyrimų. Visų pirma, jis naudoja magnetinio rezonanso tomografiją, todėl čia nėra rentgeno. Taip pat ačiūnaudojant šią techniką, kontrastinės medžiagos naudojamos retai, nes pats MRT leidžia įvertinti kraujagysles, net jei jos šviesoje nėra kontrasto. Angio-MR dažniausiai naudojamas smegenų kraujagyslėms įvertinti, o daug rečiau – vainikinėms kraujagyslėms.

  • USG

Ultragarsas taip pat leidžia įvertinti kraujagysles. Ultragarsas visų pirma parodo kraujagyslės sienelės struktūrą ir kraujo tėkmės greitį, o tai netiesiogiai rodo galimo susiaurėjimo buvimą. Deja, šis tyrimas yra techniškai sudėtingas ir galimas tik ultragarsu galimuose kraujagyslėse, todėl tokiu būdu negalima ištirti, pavyzdžiui, vainikinių arterijų, be to, rezultatai priklauso nuo keitiklio uždėjimo kampo ir tyrimo metu naudojamo ultragarso dažnio.

Klasikinė angiografija: indikacijos

Dėl plačių diagnostinių ir terapinių galimybių angiografija turi daug pritaikymų:

  • arterijų ligos, pvz., jų susiaurėjimas aterosklerozės metu (išeminė širdies liga, apatinių galūnių išemija, miego arterijos stenozė). Tuo remiantis įvertinama, ar invazinis ar konservatyvus – būtinas medikamentinis gydymas
  • širdies priepuolis
  • įtariama embolija, pvz., plaučių embolija
  • kraujagyslių vystymosi defektai ir galimas jų koregavimas
  • giliųjų venų trombozė
  • smegenų kraujagyslių ligų, pvz., aneurizmų, diagnostika

Klasikinė angiografija: bangos forma

Šie tyrimai atliekami invazinės radiologijos laboratorijoje arba hemodinamikos laboratorijoje (koronarinės angiografijos atveju), operatorius dažniausiai yra radiologas, kraujagyslių chirurgas ar kardiologas, priklausomai nuo tyrimo tipo.

Prieš angiografiją atliekami kraujo tyrimai, įskaitant bendrą kraujo tyrimą ir kreatinino kiekį, siekiant patikrinti inkstų funkciją, ar nėra kontrasto.

Tolesnis pasiruošimas procedūrai apima slaugos veiklą - kaniulės įvedimą, kraujagyslių prieigos vietų skutimą ir jų dezinfekavimą, paskutinis iš jų atliekamas patalpoje prieš pat procedūrą

Pasninkas procedūros metu

Pati angiografija prasideda vietine anestezija kraujagyslių prieigos srityje – kirkšnyje arba rieše. Tada, pradūrus kraujagyslę, į kraujagyslę įvedamas kateteris, kuris veda į kraujagyslę, kuri yra angiografijos taikinys. Kateterio padėtis įvertinama naudojant rentgeno spindulius. Tada įvedamas kontrastas, kuris susimaišo su krauju ir užpildo ištirtus kraujagysles, leidžiančias vizualizuoti.

Rezultatas yra trumpas filmas - serijinių rentgeno nuotraukų serija, ji išsaugota versijaskaitmeninį, kad galėtumėte prie jo grįžti vėliau. Užfiksavus vaizdus galima baigti tyrimą arba atlikti kardiologijos ar intervencinės radiologijos procedūrą. Tada kateteris pašalinamas ir punkcijos vieta uždedama spaudimo tvarstis.

Angiografija: galimos komplikacijos

Bet kokios rūšies angiografija yra saugus tyrimas, o komplikacijų pasitaiko retai. Jei atliekama tomografija ar MRT, vienintelė rizika yra kontrasto skyrimas – alergiškiems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos, o esant inkstų ligoms – jų pažeidimas. Abiejų šių komplikacijų galima tinkamai išvengti, jei procedūrai besiruošiantis gydytojas bus informuotas apie padidėjusį jautrumą kontrastinei medžiagai arba inkstų ligas.

Atliekant klasikinę angiografiją taip pat gali atsirasti inkstų pažeidimas ir alerginė reakcija.

Kitos komplikacijos gali būti susijusios su kateterio įvedimo vieta – kraujagyslių prieiga, tai gali būti hematomos ir mėlynės arba kraujagyslių pažeidimas.

Rimtesni reiškiniai pasitaiko išskirtiniais atvejais ir skiriasi priklausomai nuo tiriamos kūno srities ir tyrimo tipo, jie gali būti:

  • širdies priepuolis
  • ritmo sutrikimas
  • potėpis

Tačiau komplikacijų rizika visada nusveria naudą, gautą atliekant tyrimus, leidžiančius, viena vertus, diagnozuoti ir tolimesnį tinkamą gydymą, o kita vertus, dažnai nedelsiant gydyti pažeidžiant kraujagysles ar susiaurėjus.

Angiografija: kontrastinės medžiagos

Kontrastinės medžiagos, naudojamos klasikinėje angiografijoje ir KT angiografijoje, turi jodo. Šis elementas yra netoksiškas, o kartu absorbuodamas susilpnina rentgeno spindulių perdavimą, o tai užtikrina kontrastingą efektą. Dėl to sritis, kurioje yra šešėliai, išlieka tamsesnė nei likusi vaizdo dalis, todėl galite ją įvertinti.

Jodo kontrastas gali būti joninis arba nejoninis, pirmasis yra šiek tiek toksiškesnis ir sukelia inkstų pažeidimo riziką žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, todėl tokiais atvejais naudojamos nejoninės priemonės.

Atliekant MRT tyrimą, jei naudojamos kontrastinės medžiagos, tai yra visiškai skirtingi junginiai, neturintys jodo, o jų struktūra pagrįsta gadoliniu.

Apie autoriųLankas. Macej GrymuzaMedicinos universiteto Medicinos fakulteto absolventas K. Marcinkovskis Poznanėje. Universitetą baigė labai gerais rezultatais. Šiuo metu jis yra kardiologijos srities gydytojas ir doktorantas. Jis ypač domisi kardiologijainvaziniai ir implantuojami prietaisai (stimuliatoriai).

Kategorija:

Tyrimai