Urobilinogenas susidaro skaidant bilirubiną, tulžies pigmentą. Gydytojas gali patikrinti urobilinogeno kiekį, kai įtaria, kad jūsų kepenys neveikia tinkamai arba kad jos kenčia nuo tulžies latakų užsikimšimo ar hemolizinės anemijos. Kokios yra urobilinogeno normos šlapime? Kokie yra padidėjusio urobilinogeno lygio įrodymai?

Urobilinogenasyra bilirubino metabolizmo produktas. Pagrindinis bilirubino š altinis yra hemoglobinas (70-80%) – eritrocituose esantis b altymas, kurio funkcija yra pernešti deguonį. Likusi bilirubino dalis (20–30 %) susidaro kepenyse skaidant kitas molekules, pvz., fermentus.

Urobilinogenas – bilirubino apykaitos rezultatas

Bilirubinas kraujyje jungiasi su albuminu ir taip transportuojamas į kepenis. Tada hepatocituose (kepenų ląstelėse) jis konjuguojamas su gliukurono rūgšties liekanomis, dalyvaujant fermentui UDP - gliukuroniltransferazei.

Susidaro vandenyje tirpūs bilirubino junginiai. Jie išskiriami į tulžį hepatocitų tulžies poliuje, dalyvaujant specialiam siurbliui. Plonojoje ir storojoje žarnoje, veikiant bakterinei gliukuronidazei, bilirubinas paverčiamas urobilinogenais. Apie 20% šio urobilinogeno absorbuojama į kraują ir, patekusi per kepenis, išsiskiria su tulžimi, o nedidelis kiekis ir su šlapimu.

Pažeidus kepenis arba padidėjus raudonųjų kraujo kūnelių skilimui, kepenys negali užfiksuoti ir apdoroti tokio urobilinogenų kiekio, todėl padidėja jų išsiskyrimas su šlapimu. Urobilinogenas šlapime virsta geltonu urobilino pigmentu, kuris suteikia jam spalvą. Žarnyno spindyje likęs urobilinogenas (vadinamasis sterkobilinogenas) oksiduojasi, todėl susidaro rudas pigmentas – sterkobilinas.

Urobilinogeno normos ir svarba diagnostikoje

Tulžies pigmentų koncentracijos šlapime nustatymas turi diagnostinę reikšmę. Nepakankamas urobilinogeno ir bilirubino kiekis šlapime gali būti kepenų ligos požymis. Urobilinogeno norma šlapime yra<1 mg/dl. Poziom podwyższony może świadczyć o hemolizie, tzn. zwiększonym rozpadzie krwinek czerwonych, stanach zapalnych wątroby, marskości wątroby.

Žemiau nurodyta urobilinogeno koncentracija rodo mechaninę geltą. Bilirubinas yra pigmentas, kurio paprastai šlapime neturėtų atsirasti. Jo buvimas taip pat gali rodyti kepenų patologijas, padidėjusį raudonųjų kraujo kūnelių irimą arba šlapimo akmenligę.

Taip pat labai svarbu nustatyti bilirubino kiekį kraujyje. Mes skiriame tiesioginį ir netiesioginį bilirubiną – tai yra konjuguotą su gliukurono rūgštimi. Šių parametrų nustatymas yra ypač svarbus nustatant geltos etiologiją

Gelta - etiologija ir diferenciacija

Gelta yra gelsva skleros, gleivinių ir odos spalva, kurią sukelia bilirubino kaupimasis audiniuose. Aiški gelta suaugusiesiems pasireiškia, kai bilirubino koncentracija yra apie 2,5 mg / dl. Geltona spalva pirmiausia atsiranda ant skleros, tada ant odos. Jis išsprendžiamas atvirkštine tvarka. Jei kalbame apie nekonjuguotą hiperbilirubinemiją, greičiausiai priežastis yra prieš kepenis, pvz., hemolizė, vaistai, Gilberto sindromas, Crigler-Najjar sindromas. Šių ligų kepenų funkcijos biocheminių tyrimų rezultatai yra normos ribose. Išmatos tamsios, o šlapimo spalva normali.

Sergant konjuguota hiperbilirubinemija, padidėjęs bilirubino kiekis paprastai yra susijęs su nenormaliais kepenų cheminių tyrimų rezultatais. Greičiausiai priežastis slypi kepenyse (pvz., virusinis hepatitas, vaistai, pažeidžiantys kepenis, autoimuninės ligos, toksinis pažeidimas) arba ekstrahepatiniuose tulžies latakuose (ekstrahepatinė priežastis).

Sergant ekstrahepatine gelta – o kartais ir kepenų gelta – pakitusi išmatų spalva, tamsus šlapimas, gali atsirasti nuolatinis odos niežėjimas, pablogėjimas po apšilimo ar einant miegoti

Kategorija:

Tyrimai