Dantų pastos ne tik valo, bet ir kovoja su įvairiomis ligomis: kariesu, padidėjusiu jautrumu, periodontitu. Jie taip pat pašalina spalvos pasikeitimą ir neleidžia susidaryti dantų akmenims. Tinkamai parinktas produktas gali užkirsti kelią daugeliui dantų problemų.
Norint kruopščiai išvalytidantisužtenka vien šepetėlio, bet tuomet šiai operacijai reikėtų skirti 6-8 minutes. Tačiau pasiekę dantų pastą galite net perpus sutrumpinti valymąsi.
Taip yra todėl, kad pagrindinė sudedamoji dalisdantų pastosyra abrazyvai ir poliravimo priemonės (pvz., hidratuotas silicio dioksidas, aliuminio druskos, kalcio karbonatas), kurie mechaniškai pašalina apnašas ir dantų akmenis (lentelė). Jų veikimą palaiko putojančios priemonės (detergentai), dedamos į dantų pastas, nes jos suminkština apnašose esančius organinius junginius ir palengvina jų skalavimą. Be to, putos pasiekia tas vietas, kur šepetys ne visada pasiekia. Dėl to, valydami dantis pasta galite tai padaryti ne tik greičiau, bet ir kruopščiau.Dėl putojančios dantų pastos, praturtintos aromatais ir skoniais, valyti dantis yra tiesiog maloniau ir burnoje lieka gaivumo pojūtis. Bet dar svarbiau – dantų pastose yra ir kitų medžiagų, kurios papildomai gydo ir gražina.
Dantų pastos kovai su kariesu
Kietas emalis, dengiantis dantis, skirtas juos apsaugoti. Tačiau bakterijos (daugiausia Streptococcus mutans ir Lactobacillus) ir jų medžiagų apykaitos produktai sumažina pH burnoje žemiau 5,5, o tai inicijuoja emalio demineralizacijos procesą ir palengvina karieso vystymąsi. Kovoje su šiuo procesu svarbiausią vaidmenį atlieka fluoras (tiksliau įvairūs jo junginiai, pvz., fluorofosfatai, aminų fluoridai). Pasižymi savybe, kad valant dantis įsilieja į emalį, sustiprindamas jo atsparumą žalingų rūgščių ir kariesogeninių bakterijų atakai, o tuo pačiu stabdo šių bakterijų augimą. Tyrimai parodė, kad reguliariai valydami dantis su fluoro turinčia dantų pasta, galite atstatyti šviežias emalio ertmes, kol joms neatsiras ėduonis. Kiekvieną dieną turėtumėte naudoti dantų pastą, kurioje yra 1000–1500 ppm šio elemento (1–6 metų vaikai gali naudoti dantų pastą, kurios kiekis yra apie 500 ppm, ir būkite atsargūs, kad jos nenurytumėte).
Jie taip pat labai padeda kovojant su kariesuvisų apnašų nusėdimą ribojančių medžiagų, nes būtent ten vystosi emaliui pavojingos bakterijos. Tokį veiksmą, be kita ko, rodo triklozano ir oktapinolio, kurių dedama į daugelį dantų pastų.
SvarbuIšvalykite, bet nesunaikinkite
Ingredientai, kurie trina ir poliruoja dantų paviršių, gali sudaryti iki 60 proc. pastos svoris. Todėl svarbu, kad dantų pasta gerai atliktų savo valymo užduotį ir tuo pačiu nepažeistų dantų. Šį dilimo ir saugos laipsnį glazūros atžvilgiu, be kita ko, lemia RDA (radioaktyvaus dentino dilimo) faktorius. Jį nustatant atsižvelgiama į abrazyvinių dalelių dydį, jų kietumą ir formą (sferinę ar kampinę). Daugumos Europos rinkoje esančių dantų pastų RDA yra 38-194. Rekomenduojamas RDA dantų pastai, skirtai padidėjusio jautrumo dantims, turėtų būti 30–70, kasdieninio naudojimo dantų pastoje – 50–80, o rūkantiems skirtose dantų pastose – daugiau nei 100.
Dantų pastos, kurios gydo padidėjusį jautrumą
Atsitraukiančios dantenos, kurias skatina, pavyzdžiui, apnašų kaupimasis arba netinkamas valymas, atidengia dantų kaklelius. Kadangi emalio sluoksnis ant jų yra plonas ir pralaidus, o po juo yra stipriai inervuotas dentinas, š altas, rūgštus ar saldus maistas dirgina nervų galūnes ir sukelia skausmą. Esant tokiam dantų jautrumui, reikėtų naudoti dantų pastas, kuriose yra dviejų svarbių ingredientų. Visų pirma, tie, kurie trukdo sukelti skausmo dirgiklius ir turi laikiną malšinantį poveikį (pvz., kalio junginiai). Antra, komponentai, sandarinantys dentino kanalėlių žiotis ir taip pašalinantys padidėjusio jautrumo priežastį (pvz., aminų fluoridai, kurie turi unikalią savybę įtraukti fluorą į dantų emalį, taip pat stroncio junginiai, kalcio druskos ar oksalatai). Dantų pastos, skirtos padidėjusio jautrumo dantims, taip pat turėtų turėti mažiausią įmanomą dilimą – apie 30 RDA (žr. langelį).
Pastos periodontito profilaktikai
Ant dantų besikaupiančios apnašos greitai sukietėja ir virsta akmenimis, kurie vis labiau atstumia dantenas nuo dantų. Tokiu būdu vadinamasis kišenės, o jose dauginasi bakterijos, sukeldamos dantenų uždegimą, pažeidžiančios žandikaulio kaulą ir apatinį apatinį žandikaulį, galiausiai lemiančių dantų netekimą. Vien dantų pasta nepagydo periodontito, tačiau padeda suvaldyti gingivitą. Tai pasiekiama pridedant, be kita ko vaistažolių aliejai ir ekstraktai su antibakterinėmis, dezinfekuojančiomis ir ribojančiomis dantenų kraujavimą (įskaitant ramunėlių, šalavijų, ąžuolo žievės, arnikas, čiobrelius). Daugelis dantų pastų taip pat papildytos alantoinu (jis pagreitina gijimą, regeneruoja) arbaaliuminio laktatas (mažina dantenų kraujavimą).
Spalvos pasikeitimą šalinančios pastos
Ant dantų besikaupiančioje apnašoje yra ir dažiklių iš maisto – įsk. burokėliai, raudonieji pipirai, kava, arbata, raudonasis vynas. Jų įtakoje dantys tamsėja, dažnai netolygiai, o tai atrodo itin negražiai. Spalva gali pakisti ir vartojant tam tikrus vaistus (pvz., antibiotikus ar vaistus, kurių sudėtyje yra geležies), taip pat būdinga rūkantiems. Natūralią dantų spalvą atkuriančiose dantų pastose yra dviejų rūšių ingredientų. Vieni pašalina spalvos pakitimus mechaniškai, t. y. tiesiog nuvalo (pvz., hidratuotas silicio dioksidas, kuris yra švelnus emaliui), kiti chemiškai, t. y. pašviesina (pvz., fluoro peroksidas arba natūralūs balikliai, pvz., soda ar citrinų sultys). Tačiau, kai ieškote tokio tipo produktų, visada turėtumėte perskaityti informaciją ant pakuotės, nes kai kurios dantų pastos, kurios pašalina spalvą, gali pažeisti emalį, kai naudojamos kasdieninei dantų priežiūrai.
„Zdrowie“ mėnesinis