- Kas įtakoja laimės jausmą?
- Kas daro mus laimingus: sveikata ir gyvenimas santykiuose
- Laimės lygį lemia žmogaus asmenybė
- Turtingas ir nepagydomai sergantis žmogus gali būti toks pat laimingas
- Mėgaukitės tuo, ką turite
- Paprastas laimės receptas
Pasitaiko, kad tie, kurie nieko neturi, yra laimingesni už tuos, kurie turi daug. Vieni žmonės, nepaisant nesėkmių, išlieka ramūs, o kiti – su likimo maloningai elgiamasi – merdi nelaimėje. Kaip tai įmanoma? Kas verčia mus jaustis laimingais?
Kas įtakoja laimės jausmą?
Per daugiau nei 70 metų tyrinėdami ramybę, psichologai išsiaiškino, kad objektyvios gyvenimo sąlygos beveik neturi įtakos mūsų laimės jausmui. Dauguma žmonių, kad ir kokios būtų aplinkybės, yra vidutiniškai laimingi. Tokie susitarimai visiškai neatitinka bendrų įsitikinimų, nes paprastai sakoma, kad, pavyzdžiui, turtingi žmonės, kuriems nereikia per daug pastangų gyvenime, turėtų būti laimingesni, labiau patenkinti ir pan. Tačiau tai nėra atvejis. Taip, yra išorinių veiksnių, nuo kurių kažkiek priklauso mūsų laimė, tačiau jų įtaka apskritai silpna. Kokie tai veiksniai?
Kas daro mus laimingus: sveikata ir gyvenimas santykiuose
Viena iš jų – sveikata. Sveikuolių grupėje laimingų žmonių yra šiek tiek daugiau nei sergančiųjų grupėje. Tačiau čia svarbu ne tiek objektyvi sveikatos būklė (apibūdinama, pavyzdžiui, medicininėje diagnozėje, nustatyta atlikus tyrimus), o subjektyvus savo sveikatos įvertinimas.
Antrasis veiksnys, kuris eina kartu su laime, yra santuoka. Sutuoktiniai statistiškai laimingesni nei vieni gyvenantys žmonės. Bet ir čia mano močiutė pasakė tai už du. Santuoka, tiesa, gerina psichinę būklę, jei ji sėkminga, bet ir pablogina, jei ji nesėkminga ir, pavyzdžiui, baigiasi skyrybomis. Iš objektyvių vidinę gerovę lemiančių veiksnių vis dar yra keletas nedidelių, beveik nereikšmingų veiksnių, tokių kaip rūkymas, amžius, išsilavinimas, pajamų lygis ir kt. Tačiau svarbiausia išvada yra tokia: išoriniai veiksniai veikia mūsų vidinę gerovę. -yra nežymiai.
Jums tai bus naudingaLaimės lygį lemia žmogaus asmenybė
Jei laimė nepriklauso nuo išorinių sąlygų, nuo ko ji priklauso? Tyrimai rodo, kad svarbiausi yra asmenybės bruožai, požiūris į tikrovę ir tai, kaip mes galvojame apie save ir pasaulį.
Neieškok laimės materialinėse gėrybėseJei kas nors mano, kadjo gerovė yra susijusi su jo pajamų lygiu, jis bus mažiau laimingas, kad ir kiek uždirbtų ir kokia būtų jo turto būklė. Žmonės be pinigų yra laimingesni! Jei būsime įsitikinę, kad mūsų vidinė laimė priklauso nuo išorinių sąlygų, būsime mažiau laimingi, nepaisant to, ar šios sąlygos bus įvykdytos, ar ne.
Priimk apribojimus, per daug netroškLaimės jausmą dažniau pasiekia žmonės, kurie gali susitaikyti su negandomis. Kai kažko norime, bet laikomės nuostatos „nėra šansų, kad aš to gausiu“, esame tokioje būsenoje, kurią psichologai apibūdina kaip nepriteklius. Nesėkmę priimame palyginti lengvai ir tai nesugriauna mūsų gerovės. Kai daug tikimės iš pasaulio, tikime, kad turime teisę į viską, bet kokius trūkumus jaučiame ne kaip nepriteklių, o kaip nusivylimą. Nusivylimas iš pradžių verčia mus įveikti kliūtis, bet kai nepasiseka, tai virsta pykčiu ir nelaimingo jausmu.
Tikėti dvasiaTikėjimas aukštesnės jėgos (pvz., Dievo, žmogaus egzistencijos tikslingumu metafizine prasme) egzistavimu padeda susidoroti su negandomis. Nes jei tikėsime, kad mus nutinkančios nelaimės turi aukštesnę prasmę ir kam tarnauja, tuomet nepatirsime tokių stiprių nusivylimų, kaip tie, kurie jas suvokia tik kaip beprasmę gyvenimo kliūtį ar likimo piktavališkumą. Atrodo, kad viena iš sąlygų išlaikyti ramybę yra apmąstyti savo gyvenimą, ieškoti savo egzistencijos prasmės arba – kad ir kaip apgailėtinai tai skambėtų – įsileisti į savo gyvenimą šiek tiek metafizikos.
Gerai galvokite apie save, pagarbiaiSavęs priėmimas yra sąlyga būti laimingam. Jį galima ugdyti savyje, nepaisant to, kokia buvo mūsų vaikystė, kaip mokėmės mokykloje ir pan. Įrodyta, kad, pavyzdžiui, žmonių savivertė kyla, jei prašome kuo tiksliau save apibūdinti. Savęs pažinimas ir aiškaus savęs įvaizdžio kūrimas virsta aukštesne savigarba. Tai glumina, nes pažindami save atrandame ir savo ydas bei silpnybes. Tačiau tai ir yra pagarba sau – žinome, kad nesame tobuli, ir su tuo susitaikome.
Turtingas ir nepagydomai sergantis žmogus gali būti toks pat laimingas
Ar gali būti, kad nesvarbu, kokios būtų sąlygos, galime būti laimingi ar nelaimingi? Toks teiginys atrodo beveik beprotiškas. Ar loterijoje laimėję žmonės tikrai tokie pat laimingi, kaip tie, kurie, pavyzdžiui, neteko kojų autoavarijoje? Vienas garsiausių tyrimų apielaimė priėmė šį samprotavimo modelį. Loterijoje turtus laimėjusių žmonių vidinė savijauta buvo lyginama su tais, kurie buvo iš dalies paralyžiuoti dėl autoavarijos. Abu įvykiai buvo netikėti ir abu tikrai apvertė šiuos žmones aukštyn kojomis. Kaip paaiškėjo? Iš pradžių savijautos skirtumai buvo didžiuliai. Tačiau laikui bėgant šie skirtumai sparčiai mažėjo. Praėjus šešiems mėnesiams po šių įvykių, skirtingi abiejų grupių psichinės gerovės rodikliai vėl buvo panašūs! Paaiškėjo, kad tie, kuriems pasisekė, buvo visai ne laimingesni – lyginant ir su nieko nelaimėjusiais, ir su negalią patyrusiais! Ir tie, kurie buvo suluošinti, po šešių mėnesių savo psichologinės gerovės lygiu nesiskyrė nuo kitų žmonių, įskaitant laiminguosius, kurie laimėjo turtą. Daugeliui žmonių prireikė tik 170 dienų, kad sugrįžtų į įprastą būseną – jie jautėsi vidutiniškai laimingi.
Mėgaukitės tuo, ką turite
Šis keistas atradimas suprantamas atsižvelgiant į psichologines žinias. Įvykiai žmones paveikia kaip į ežerą įmestas akmuo – akimirką jis paliečia lygų vandens paviršių, jie tarsi labai pasikeičia, tačiau netrukus viskas grįžta į pradinę būseną. Taip yra dėl kelių priežasčių. Svarbus gyvenimo pokytis, nepaisant jo kokybės, net jei jis keičia jūsų gyvenimą, tai taip pat keičia požiūrį į tai ir apie save. Pavyzdžiui, praturtėjęs žmogus gyvena geresnėmis sąlygomis, bet ir pradeda lyginti save su kitais žmonėmis, pradeda jausti poreikius, kurie anksčiau buvo nesvarbūs, pripranta ir pan. Tai šiek tiek panašu į vaiką, kuris paaugo 5 centimetrus, bet tuo pačiu metu visi kiti vaikai paaugo tiek pat, tad situacija lyg ir nesikeičia. Natūralu, kad tam tikri įvykiai žmonėms gali veikti skirtingai, tačiau dauguma iš mūsų greitai prisitaiko tiek prie gerų, tiek prie blogų įvykių. Tai įrodo daugybė tyrimų su žmonėmis, kurie prarado regėjimą, susirgo artritu, išsiaiškino, kad jie sirgo vėžiu, laimėjo turtą ir tt Po kurio laiko viskas grįžta į pradinę būseną.
Paprastas laimės receptas
Jei sukurtumėte laimės receptą, remdamiesi šiandien turimais psichologų tyrimais, tai skambėtų maždaug taip: „Mėgaukis gyvenimu. Jūsų savijauta nebūtinai turi būti susijusi su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis, tai tiesiog priklauso nuo to, ar esate laimingas, ar ne. Įsitikinkite, kad galvojate apie save gerai, negalvokite apie save blogai. Jūs turite teisę gyventi savo būdu, kaip ir visi kiti šiame pasaulyje. Įnelaimių, kurios jums nutiko, ieškokite pamokos, o jei negalite padėti, priimkite ją. Iškelkite sau ilgalaikius tikslus ir būkite įsitikinę, kad pasaulis turi didesnes vertybes, nei tik mūsų žemiškas – geras ar blogas – egzistavimas. "
mėnesinis "Zdrowie"