- Kokie yra streso simptomai?
- Vaikas prieš ekraną
- Būdai atsikratyti nuobodulio
- Laikas mokytis
- Streso somatizacija, t.y. įtemptas kūnas
- Psichobiotikai – probiotikai nuo streso
- Pastebėkite krizę!
Šiais laikais vaikų ir paauglių motyvacijos tema tampa itin svarbi. Užstrigusiems savo namuose studentams reikia paramos motyvacijos srityje, nes dabartinė šios motyvacijos realybė netinka. Vaiko neveiklumas įvairiose srityse, ne tik susijusiose su mokymusi, gali būti rimtų problemų požymis, todėl, ypač dabar, iš tėvų reikalaujama būti jautriems ir dėmesingiems savo vaikui
Kokie yra streso simptomai?
Be motyvacijos stokos, šiandien vaikams dažniau pasitaikančios problemos yra šios:
- susierzinimas,
- pykčio protrūkiai,
- agresija,
- izoliuojantis,
- užsitęsusi tyla,
- neveiklumo,
- baimės,
- atminties pablogėjimas,
- sunku susikaupti,
- miego sutrikimas (nemiga arba per didelis mieguistumas).
Vaikas prieš ekraną
Kasdieninė vaikų veikla labai pasikeitė. Dėl nuotolinio mokymosi gerokai padaugėjo laiko, kurį vaikai ir paaugliai praleidžia prie ekrano. Tėvai turi pasirūpinti, kad neigiamas tokios padėties poveikis būtų kuo mažesnis, vargu ar vaikas apribos elektronikos naudojimą, nes sėdėjimas priešais ekraną „traukia“ ir suteikia klaidingą pasitenkinimo jausmą. Vaikas tampa irzlus, praranda norą užsiimti bet kokia veikla ir mokytis, bet nesuvokia savo kančių.
Būdai atsikratyti nuobodulio
Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra visiškai uždrausti naudoti elektroniką per pertraukas tarp pamokų ir maksimalius ekrano apribojimus po pamokų. Kasdienis fizinis aktyvumas yra labai svarbus, vaiko organizmui reikia mankštos, aktyvi patirtis būtina tinkamam funkcionavimui ir intelektualiniam vystymuisi. Vaiką galite suaktyvinti kartu leisdamiesi patraukliais pasivaikščiojimais arba 10 minučių fiziniais pratimais, kuriuos vieną kartą sugalvoja tėvai ar vaikas. Be pamokų, galite paskatinti savo vaikus leisti laiką kartu, pvz., gaminti maistą. Mažesni vaikai yra patenkinti tėvų, kurie dalyvauja pokalbyje su jais, buvimu, paaugliams, jei sūnus ar dukra nenori kalbėti, leiskite jiems paleisti mėgstamą muziką, bendrų užsiėmimų atlikimas be kalbėjimo taip pat suteikia galimybę. tu arčiau.
Taip pat pasirūpinkime ir padėsime organizuojantpo pamokų kontaktas „gyvai“ su bendraamžiais. Kalbant apie mažesnius vaikus, kartais išveskime pasivaikščioti draugą ar draugą iš savo vaiko klasės – o gal tėvai vieną dieną tiek pat atsipirks – ne tik kad mūsų vaikas patirs judėjimą kito vaiko kompanijoje, kuris jam visada patrauklesnis, laimėsime akimirką sau.
Vyresnių vaikų atveju įtikinkime juos susisiekti su kitais, esančiais už tinklo ribų, padėkime jiems – pasiūlykime pakėlimą – žinoma, turite turėti omenyje saugumą pandemijos metu, tačiau bendraukite su bendraamžiais šiame amžiuje yra labai svarbus ir būtinas tinkamam vystymuisi ir psichinės sveikatos palaikymui. Visa tai leis vaikams kvėpuoti, numalšinti įtampą, išvalyti protą – tai būtina, jei norime, kad vėliau jie susėstų ruošti namų darbų ar mokytis.
Laikas mokytis
Būkime supratingi vaikams, nes tai sunkus laikotarpis visiems. Kartais mokiniui pasiseks motyvuoti save prisėsti į pamoką ar pasimokyti pusvalandį, nors žinome, kad to neužtenka, norint gauti geriausią pažymį. Tačiau jei vaikas prastesnės nuotaikos, dėl mūsų spaudimo jis gali maištauti ir visai nesėsti į pamokas. Čia mums gali padėti technika su laikmačiu: nustatome pusvalandžiui (arba valandai, jei vaikas yra vyresnis), o susitarimas yra toks, kad per tą laiką yra tik mokymasis, vaikui suvokimas, kad tai įsipareigojimas įvykdytas per tam tikrą laikotarpį, todėl pasiekiama geresnė mobilizacija. Tačiau būkime nuoseklūs, neverskite vaiko atlikti dar vienos užduoties, kai pasibaigs laikas, nes kitą kartą ši technika neveiks.
Streso somatizacija, t.y. įtemptas kūnas
Negalima ignoruoti fakto, kad vaikams patiriamo streso poveikis yra somatiniai simptomai ir dabar tai gali sustiprėti. Fiziniai negalavimai neigiamai veikia motyvaciją, o kartais net visiškai užkerta kelią bet kokiai veiklai. Jei blogai jaučiamės fiziškai ir psichiškai, krenta darbingumas, turime prastesnių rezultatų, tai demotyvuoja. Kartais tai, ko vaikas nepasako, pasako vaiko kūnas. Vadinasi, įtemptas pilvo ar galvos skausmas, taip pat įtemptas viduriavimas ir pykinimas, apetito stoka arba per didelis apetitas, kurį sukelia stresas. Jei jūsų vaikas blogai jaučiasi, jis vengs būti aktyvus.
Tai, kas vyksta galvoje, turi pasekmių kūdikio virškinimo sistemai. Taip yra dėl žarnų-smegenų ašies, savotiško informacijos mainų maršruto tarp smegenų ir žarnyno (čia paminėsiu, kad jie labai kalbūs). Taigi svarbu nenuvertinti simptomųsomatiniai vaikams, nes jie gali būti sunkių patirtų emocijų pasekmė. Svarbu tai, kad keitimasis informacija dėl smegenų-žarnyno ašies vyksta abiem kryptimis, todėl priešiškos, „įtemptos“ žarnyno bakterijos taip pat sutrikdo psichinę vaiko pusiausvyrą
Psichobiotikai – probiotikai nuo streso
Kas gali atstatyti žarnyno mikrobiotą ir taip paveikti signalus, siunčiamus į smegenis ir iš jų, bei pagerinti vaiko psichinę būklę? Psichobiotikai gali padėti. Tai gyvos bakterijos, kurios naudingos psichinei sveikatai. Jie reguliuoja smegenų ir žarnyno ašį, veikdami nervų sistemą, nes dalyvauja neurotransmiterių sintezėje. Be to, jie mažina kortizolio koncentraciją kraujyje, t.y. streso hormonas. Ypač svarbu, kokių bakterijų padermių turi tam tikras psichobiotikas. Išbandytos ir įrodytos veiksmingos padermės yraLactobacillus helveticusRosell®- 52 irBifidobacterium longum Rosell®- 175. Tokiu būdu galite sustiprinti ir vaiką, ir save, nes tėvai dabar taip pat patiria didžiulį stresą ir susiduria su papildomais iššūkiais, susijusiais su prasta psichikos būkle ir peties problema. motyvacija. vaikai.
Pastebėkite krizę!
Šiomis dienomis turite būti labai jautrūs ir dėmesingi savo kūdikiui. Mūsų vaikas gali parodyti daugybę elgesio, susijusių su nusivylimu, kurį jis patiria, turėti menką motyvaciją mokytis ir kitai veiklai, tačiau jei vaiko elgesys pasikeičia diametraliai, tegul tai būna įspėjamasis signalas tėvams. Ekstremaliais atvejais situacija gali tapti labai pavojinga. Jei vaikas susižaloja ar kitaip save naikina, būtina apsilankyti pas specialistą – psichiatrą ar psichologą, o kartais ir pas abu. Taip pat derėtų prisiminti, kad jei vaikas prabyla apie savižudybę arba įtariame, kad jam kyla tokių minčių, kviečiame greitąją pagalbą arba patys vežame vaiką į ligoninę, nes šiuo metu vaiko saugumas yra pats svarbiausias dalykas.