Kisspeptinas yra peptidas, kurį daugiausia gamina pagumburio neuronai. Mokslininkus šie santykiai domina dėl daugybės veiklų. Kisspeptinas gali turėti įtakos tiek lytinio brendimo proceso pradžiai, tiek suaugusių moterų menstruacinio ciklo eigai. Taip pat yra požymių, kad kisspeptinas gali slopinti navikų augimą.

Kisspeptinyra hormonas, apie kurį medicinoje kalbama nuo praėjusio amžiaus pabaigos. 1996 m. Danny Welchas tyrinėjo vėžines ląsteles ir savo tyrimų metu atrado geną, dėl kurio vėžio ląstelės praranda gebėjimą metastazuoti. Šis genas buvo pavadintas KISS1, o jo pagamintas peptidas buvo pavadintas kisspeptinu. Tačiau tai buvo tik kisspeptino ir jo funkcijos organizme tyrimų pradžia – po kelerių metų buvo išsiaiškinta, kad šios medžiagos sekrecijos sutrikimai gali būti susiję su hipogonadotrofinio hipogonadizmo atsiradimu. Šiuo metu kisspeptinas vis dar kelia daugelio mokslininkų susidomėjimą, nes jo veikimo poveikis yra daug platesnis, nei manyta iš pradžių.

Kisspeptinas: gamybos ir sekrecijos reguliavimas

Žmogaus kisspeptinas daugiausia gaminamas pagumburyje. Peptidą gamina neuronai, esantys lankiniame branduolyje ir periventrikuliniuose branduoliuose. Nors ir daug mažesniais kiekiais, kisspeptino galima rasti ir smegenų hipokampe, taip pat antinksčiuose ir placentoje.Tikslus kisspeptino sekrecijos mechanizmas iki šiol nebuvo aiškiai išaiškintas. Tačiau jau buvo pastebėta, kad kartu su šiuo peptidu išskiriamos ir kitos medžiagos, tokios kaip dinorfinas ir neurokininas B, ir būtent šios dvi medžiagos tikriausiai turi įtakos kisspeptino išsiskyrimui iš pagumburio struktūrų.

Kisspeptin: vaidmuo lytiniam brendimui

Kisspeptiną išskiriančių neuronų terminalai yra arti pagumburio gonadoliberiną atpalaiduojančių (GnRH) ląstelių. Būtent šis atradimas patvirtino hipotezę, kad kisspeptinas reguliuoja GnRH sekreciją. Jei taip būtų, tai reikštų, kad kisspeptinas dalyvauja daugelyje reiškinių, kurie yra atsakingi už lytinio brendimo pradžią. Lytinis brendimas atsiranda kartu sugonadoliberino išsiskyrimo padidėjimas, dėl kurio po GnRH poveikio hipofizei padidėja gonadotropinų, tokių kaip folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir lutropinas (LH), išsiskyrimas. Paskutiniai du iš šių hormonų turi tiesioginį poveikį reprodukciniams organams (mergaičių kiaušidėms ir berniukų sėklidėms), todėl padidėja lytinių hormonų gamyba.

Verta žinoti

Kisspeptino ir jo biologinės veiklos tyrimai tęsiami. Tačiau mokslininkams jau pavyko padaryti keletą pastebėjimų – pasirodo, kisspeptino kiekio organizme sutrikimai gali lemti nenormalią brendimo procesų eigą. Kisspeptino perteklius gali būti galima pagreitėjusio brendimo priežastis, o dėl šio peptido trūkumo gali vėluoti brendimas.

Kisspeptinas: prisideda prie menstruacinio ciklo reguliavimo

Minėti hormonai, t.y. LH ir FSH, reikalingi žmogui ne tik prasidėjus lytiniam brendimui. Abiejų šių medžiagų koncentracijos reguliariai svyruoja, ypač moterims, kurioms LH ir FSH yra atsakingi už menstruacinio ciklo reguliavimą. Labiausiai tikėtina, kad kisspeptinas dalyvauja kontroliuojant aukščiau paminėtų gonadotropinų sekreciją. Tokios išvados buvo padarytos, pavyzdžiui, remiantis moterimis, patyrusiomis menstruacijų sustojimą. Paaiškėjo, kad tokiems ligoniams skiriant kisspeptino preparatų, gali stabilizuoti hormonų pusiausvyra ir normalizuotis kraujavimo ritmas. Kisspeptino dalyvavimo reguliuojant menstruacinį ciklą įrodymas taip pat gali būti faktas, kad jo skyrimas moterims, turinčioms ovuliacijos sutrikimų, gali paskatinti jų ovuliaciją. Aukščiau aprašyta galimybė ypač svarbi moterims, kovojančioms su vaisingumo problemomis, nes dėl tokio kisspeptino poveikio šioms pacientėms būtų galima sukelti ovuliaciją, o tada būtų galimybė panaudoti tokį kiaušialąstę pvz. , apvaisinimas mėgintuvėlyje.

Kisspeptinas: galimas peptido priešnavikinis aktyvumas

Kisspeptyna kartais dar vadinama metastinu. Šis pavadinimas siejamas su metastazių terminu, kuris reiškia „metastazė“. Alternatyvus aprašyto peptido pavadinimas kilęs iš kisspeptino ir reiškinių, susijusių su vėžinių ląstelių fiziologija, tyrimų. Na, paaiškėjo, kad tos naviko ląstelės, kurių genetinėje medžiagoje buvo KISS1 genas, neturėjo galimybės metastazuoti. Ląstelėms, neturinčioms KISS1 geno, buvo atvirkščiai – tokios struktūros gali metastazuoti. Dėl minėtų priežasčiųKisspeptinas laikomas medžiaga, stabdančia neoplazmų augimą – jos dėka patogeniniai dariniai gali išlikti vienodi ir neturi tendencijos plisti į kitas vietas nei pirminė. Tačiau tikslūs mechanizmai, kuriais kisspeptinas veikia prieš vėžį, vis dar tiriami.

Kisspeptyna: kiti pranešimai

Darbas su kisspeptinu vyksta daugiau nei 20 metų, tačiau mokslas apie šį junginį vis dar nežino visko. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad nėštumo metu kisspeptino kiekis nėščiųjų organizmuose labai padidėja. Šių pokyčių reikšmė neaiški, tačiau yra pranešimų, kad mažas kisspeptino kiekis nėščioms moterims yra susijęs su akušerinių komplikacijų, tokių kaip preeklampsija ir persileidimas, rizika. Kisspeptinas greičiausiai veikia ir daugelį kitų organų. Yra pranešimų apie šio peptido poveikį inkstams – yra tikimybė, kad kisspeptinas padidina aldosterono, veikiančio inkstų kanalėlius, išsiskyrimą. Vienas iš naujausių pranešimų apie šį peptidą yra susijęs su faktu, kad kisspeptinas gali sulėtinti insulino gamybą ir taip sukelti diabeto atsiradimą.Nepaisant daugelio metų tyrimų, kisspeptinas išlieka gana paslaptinga medžiaga – labai tikėtina, kad artimiausius kelerius metus pateiks daugiau pranešimų apie kisspeptino poveikį žmogaus organizmui.

Kategorija:

Sveikata