- 12 pavojingiausių antibiotikams atsparių bakterijų
- Antibiotikai vis mažiau veiksmingi. „Pacientai mirs nuo infekcijų“
Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Pasaulio sveikatos organizacija PSO paskelbė 12 pavojingiausių sveikatai ir gyvybei bakterijų, kurių neturi įtakos šiuo metu prieinami antibiotikai, sąrašą. Reikia naujų, veiksmingesnių gydymo būdų. Priešingu atveju milijonai pacientų mirs nuo infekcijų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. – nebent bus rasta naujų vaistų – bakterijos nužudys iki 10 milijonų žmonių per metus.
Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė 12 pavojingiausių sveikatai ir gyvybei bakterijų, kurios dažniausiai sukėlė ligas ir kurios kartais tapdavo atsparios visiems prieinamiems vaistams, sąrašą. – Atsparumas antibiotikams labai didėja, todėl mokslas ir medicina yra priversti kuo greičiau išrasti alternatyvius kovos su bakterijomis metodus – dr. Marie-Paule Kieny, PSO specialistė.
PSO duomenimis, mažiausiai 700 tūkst žmonių kasmet miršta dėl užsikrėtimo antibiotikams atspariomis bakterijomis. Iki 2050 m., jei nebus rasta naujų vaistų, bakterijos nužudys iki 10 milijonų žmonių per metus.
12 pavojingiausių antibiotikams atsparių bakterijų
PSO ekspertai pavojingas bakterijas suskirstė į tris kategorijas, atsižvelgdami į būtinybę sukurti naujus antibiotikus. Pirmoji grupė – bakterijos, kurios yra labai svarbios, nes jos yra pačios pavojingiausios, todėl kuo greičiau reikia rasti naujų vaistų kovojant su jomis.
1. Acinetobacter baumannii – atsparus karbapenemams
Ši bakterija randama dirvožemyje, vandenyje, maiste, nuotekose. Tai gali sukelti šlapimo takų infekcijas, žaizdų infekcijas, sunkią pneumoniją ir sepsį, pusę atvejų mirtiną. Infekcija dažnai įvyksta ligoninėse (visų pirma tai kelia grėsmę pacientams, kurių imunitetas yra susilpnėjęs, gyvenantiems intensyviosios terapijos skyriuose) ir ilgalaikės slaugos namuose.
2. Pseudomonas aeruginosa (mėlyna alyvos lazdelė) - atspari karbapenemams
Tai bakterija, kuri daugiausia gyvena vandenyje ir dirvožemyje, tačiau gali būti aptinkama ir ant žmonių bei gyvūnų odos. Tai gali sukelti odos infekcijas, virškinimo ir kvėpavimo sistemų, šlapimo takų infekcijas, vidurinės ausies uždegimą ir išorinę ausį,sinusitas, akių infekcijos, endokarditas ir perikarditas. Dažniausiai tai sukelia infekciją žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs.
3. Enterobakterijos, atsparios karbapenemams, pvz., E. coli
Enterobakterijos yra dažnos – nešiotojai yra visi. Jie yra viena iš dažniausiai pasitaikančių infekcijų priežasčių ligoninėse už ligoninių ribų. Tai prisideda prie šlapimo takų infekcijų, kepenų abscesų, peritonito, cholangito, meningito, kraujo ir plaučių infekcijų. Didžiausia rizika užsikrėsti yra vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs.
SvarbuTrys populiariausios sąrašo bakterijos sukėlė daugiausiai infekcijų sveikatos priežiūros įstaigose. Tuo pačiu metu jie yra atsparūs daugeliui antibiotikų, įskaitant Manoma, kad karbapenemai yra veiksmingiausi. „Šios bakterijos lemia didelį pacientų mirtingumą“, – sakė PSO gydytoja Marie-Paule Kieny. „Reikia naujų, veiksmingesnių gydymo būdų“, – pridūrė ji.
Antroji grupė – bakterijos, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė, todėl jas taip pat reikia nedelsiant gydyti ir išplėsti veiksmingesnių vaistų, nei buvo naudojami iki šiol, tyrimus.
4. Enterococcus faecium – atsparus vankomicinui
Šios bakterijos natūraliai atsiranda žmogaus organizme, daugiausia paskutinėje virškinamojo trakto dalyje, taip pat burnoje. Tačiau nusilpusiems ir pagyvenusiems pacientams po operacijos jie gali sukelti endokarditą, šlapimo takų infekciją ir bendras pooperacines infekcijas.
PSO duomenimis, mažiausiai 700 tūkst žmonių kasmet miršta dėl užsikrėtimo antibiotikams atspariomis bakterijomis. Jie prognozuoja, kad iki 2050 m., jei nebus rasta naujų vaistų, bakterijos nužudys iki 10 milijonų žmonių per metus.
5. Staphylococcus aureus (auksinis stafilokokas) – atsparus meticilinui, netiesiogiai vankomicinui
Stafilokokai dažniausiai gyvena ant mūsų odos. Ypač ant vidinės nosies gleivinės. Tačiau po operacijos paciento silpnumas gali sukelti infekcijas.
Dažniausios yra odos ir minkštųjų audinių infekcijos (kaip furunkuliai, pūlingi pažeidimai aplink plaukų folikulus ir kitos pūlingos infekcijos).
6. Helicobacter pylori – atsparus klaritromicinui
Tai lazdelė, kuri gyvena skrandžio gleivinėje. PSO skaičiuoja, kad šia bakterija yra užsikrėtę apie 70 proc. žmonių besivystančiose šalyse ir apie 30 proc. išsivysčiusiose šalyse. Ši bakterija padidina riziką susirgti gastritu ir dar labiau jį sukeltiopų ir net skrandžio vėžio susidarymas.
H. pylori sudaro maždaug 80 proc. skrandžio opalige atvejų ir 90 proc. dvylikapirštės žarnos opos atvejų
7. Daugiau nei tuzinas Campylobacter padermių – atsparios fluorokvinolonams
Kampilobakterijos sukelia kampilobakteriozę – zoonozinę ligą. Kampilobakterijos dažniausiai aptinkamos skerdžiamuose gyvūnuose, ypač naminiuose paukščiuose, tačiau jos nekenkia.
Žmonėms tai gali sukelti viduriavimą, galvos skausmą, pykinimą, karščiavimą ir dar rimtesnes komplikacijas, pasireiškiančias skrandžio ir žarnyno uždegimu arba artritu. Skerdyklų darbuotojai, ūkio darbuotojai ir veterinarijos gydytojai ypač kenčia nuo kampilobakteriozės.
8. Salmonella – atspari fluorochinolonams
Salmonella, tiksliau Salmonella enterica grupės bakterijos, arba paradurus lazdelės, sukelia virškinimo trakto negalavimus, t.y. apsinuodijimą maistu. Jie pavojingi, nes gali netgi sukelti vidaus organų infekciją ir sąnarių ligas.
9. Neisseria gonorrhoeae (gonorėja) – atspari cefalosporinams ir fluorokvinolonams
Ši bakterija sukelia vieną iš lytiniu keliu plintančių ligų – gonorėją. Tai taip pat gali prisidėti prie kitų sistemų infekcijų, ypač pacientams, kurių imunitetas nusilpęs.
Gimdymo metu naujagimiai gali užsikrėsti motinos infekcija, kuri dažniausiai pasireiškia gonokokiniu konjunktyvitu, kuris negydomas gali sukelti net aklumą
| Prioritetas: kritinis | Prioritetas: didelis | Prioritetas: Vidutinis |
| 1. Acinetobacter baumannioporinga karbapenemams 2. Pseudomonas aeruginosa (mėlyna alyvos lazdelė), atspari karbapenemams 3. Enterobakterijos (pvz., E. coli), atsparios karbapenemams | 4) Vankomicinui atsparus Enterococcus faecium5) Staphylococcus aureus atsparus meticilinui, netiesiogiai vankomicinui6. Helicobacter pylori (atsparus klaritromicinui) 7. Fluorokvinolonams atsparios kampilobakterijos 8. Salmonella (atspari fluorochinolonams) 9. Neisseria gonorrhoeae (gonorėja), atspari cefalosporinams ir fluorokvinolonams | 10. Streptococcus pneumoniae nejautri penicilinui 11. Haemophilus influenzae (atsparus ampicilinui) 12. Shigella (dizenterija), atspari fluorokvinolonams |
Trečioji grupė – bakterijos, kurios yra vidutinis prioritetas, kai reikia išrasti naujų vaistų.
10. Streptococcus pneumoniae (pneumokokas, difterija) – nejautrus penicilinui
Pneumokokas gali sukelti ūminę pneumoniją, meningitą, apsinuodijimą krauju (bakteremiją), generalizuotą kraujo užkrėtimą (sepsį). Infekcija atsiranda, kai bakterijos per nosį arba gerklę patenka į apatinius kvėpavimo takus.
Pneumokokai pavojingi dėl dviejų priežasčių – jie plinta oro lašeliniu būdu. O kadangi jam patinka nosies ir gerklės gleivinė, ji lengvai prasiskverbia toliau – pvz., į plaučius ar smegenis. Antra, mes gimstame turėdami dovaną atpažinti ir kovoti su (gaminti antikūnus) tik vieną pneumokoko padermę.
Į organizmą patekus skirtingos padermės bakterijai, imuninė sistema negali jos nugalėti ir išsivysto liga – dažnai pneumokokinė, ūminė pneumonija. Jauniausius nuo šio pavojingo patogeno galima apsaugoti skiepijant.
11. Haemophilus influenzae (gripo lazdelė) – atsparus ampicilinui
B tipo Haemophilus influenzae (Hib), t. y. B tipo hemofilinė lazdelė, yra bakterija, galinti sukelti daugybę pavojingų ligų, įskaitant sunki pneumonija, meningitas. Be to, dažniausiai puola vaikus iki 5 metų. Jauniausius nuo šio pavojingo patogeno galima apsaugoti skiepijant.
12. Daugiau nei tuzinas Shigella (dizenterijos) padermių – atsparios fluorokvinolonams
Bakterija plinta kartu su nešiotojų išmatomis (nešiotojai yra žmonės, kurie sirgo šia liga, bet nesigydė – jie patys neturi infekcijos simptomų, tačiau jų išmatose yra patogeninių bakterijų) ir sergantys žmonės. , o infekcija dažniausiai atsiranda nuo nešvarių rankų, per užkrėstą maistą ar požeminį vandenį.
Infekcijos simptomai yra viduriavimas su kraujo priemaiša, karščiavimas, rečiau vėmimas. Negydoma dizenterija gali būti mirtina.
Antibiotikai vis mažiau veiksmingi. „Pacientai mirs nuo infekcijų“
Š altinis: x-news.pl/TVN
Š altinis:
- PSO skelbia bakterijų, kurioms skubiai reikia naujų antibiotikų, sąrašą www.who.int/mediacentre/news/releases/2017/bacteria-antibiotics-needed/en/
Monika MajevskaŽurnalistas, besispecializuojantis sveikatos klausimais, ypač medicinos, sveikatos apsaugos ir sveikos mitybos srityse. Naujienų, vadovų, interviu su ekspertais ir pranešimų autorius. Asociacijos „Žurnalistai už sveikatą“ organizuojamos didžiausios Lenkijos nacionalinės medicinos konferencijos „Lenkė Europoje“, taip pat asociacijos organizuojamų specialistų seminarų ir seminarų žurnalistams dalyvė.
Skaitykite daugiau iš čiaautoriai