Pasiutligė (lot. pasiutligė) vis dar pavojinga. Ja užsikrėsti galima ne tik per egzotiškas atostogas Indijoje, bet ir mūsų šalyje, gali būti pavojinga sutikti neskiepytą šunį, katę, nuo mūsų nepabėgančią lapę ar šikšnosparnį. Juo galite užsikrėsti ne tik įkandus, bet ir kontaktuodami su užkrėstomis seilėmis. Kokie yra pasiutligės simptomai ir ar skiepai veiksmingi? Kas yra pasiutligės gydymas?

Pasiutligė(lot.pasiutligė ) yra pavojinga gyvūnų liga, kurią sukeliaLyssavirus tipo virusai, iš šeimosRhabdoviridae , kurie per dažniausiai įkandimą gali išplisti žmonėms. Nors turime pareigą skiepyti šunis nuo pasiutligės, tai neišsprendžia šioszoonozinės ligosproblemos. Tai, kad šunys retkarčiais užsikrečia ir serga. Bet su skiepais yra kitaip. Kartais šeimininkai juos pamiršta, kartais nepaiso, todėl niekada negali būti tikras, kad parke už veršelio mus pagavęs šuo sveikas. Tačiau katės kelia didesnę grėsmę. Ne tik tie, kurie klaidžioja po šiukšliadėžes ir rūsius, bet ir namų, nes skiepyti rekomenduojame tik kates. Be to, pasiutlige gali užsikrėsti ir kiti žinduoliai. Čia ypač pavojingi šikšnosparniai ir raudonosios lapės. Liga taip pat randama tarp arklių ir galvijų, kuriuos įkando užsikrėtusios lapės.

Pasiutligė: ligos vystymasis nuo užsikrėtimo momento

Gyvūnų seilės mums pavojingos, nes jose gali būti pasiutligės viruso. Pavojinga ne tik įkandus, bet ir laižyti sergančio gyvūno pažeistą odą, burnos, nosies, junginės gleivinę. Galima ir lašelinė infekcija. Virusas atakuoja mūsų nervų sistemą. Nervinėmis skaidulomis jis nukeliauja į jutimo ganglijas, tada į nugaros smegenis ir smegenis. Ten jis dauginasi labai intensyviai

Kiek laiko užtrunka, kol virusas pasiekia smegenis? Tai priklauso nuo vietos, kur jis pateko į organizmą, ir nuo mūsų imuniteto. Jis greičiau pasieks tikslą, kai infekcija pateks į galvą ir kaklą. Vieni liga pajunta tik po 6-8 savaičių, kiti – po 2-3 savaičių. Užkrėstos nervinės ląstelės nustoja atlikti savo funkcijas, o plintant uždegimams ir degeneracijai sistema sukelia negrįžtamą sumaištį.nervingas.

Pasiutligės simptomai

Prasideda dilgčiojimo ir deginimo pojūčiu toje vietoje, kur užsikrėtė, būtent ten, kur sergantis gyvūnas mus įkando ar laižė. Ranka, koja ar kita kūno dalis nutirpsta ir skauda. Dažniausiai žaizda jau seniai užgijusi, tad su įkandimu jos nesiejame. Be to, yra negalavimas, nemiga arba padidėjęs mieguistumas ir mažas karščiavimas. Pacientas yra susijaudinęs ir turi hidrofobiją. Kai kurie žmonės nervingai reaguoja į menkiausią oro gūsį (aerofobija).

Liga greitai progresuoja, sveikata blogėja beveik kas valandą. Susijaudinimas gali progresuoti iki traukulių. Laikui bėgant atsiranda parezė ir paralyžius. Ilgainiui kvėpavimo sistemos raumenys paralyžiuojami ir uždusti. Paprastai nuo simptomų pradžios iki mirties praeina tik savaitė.

Svarbu
  • Kiekvienais metais pasaulyje nuo pasiutligės miršta apie 60 000 žmonių. Dauguma jų yra atogrąžų šalyse, kur gyvūnai nėra skiepijami nuo šios ligos, o įkandimai yra nepaisomi.
  • Per metus Indijoje nuo pasiutligės miršta apie 20 000 žmonių – atsižvelkite į tai važiuodami į Indiją.
  • Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse užsikrėtimo atvejai yra pavieniai.
  • Prieš keletą metų Mozūrijoje buvo pasiutligės atvejis, kai moteris užsikrėtė nuo savo pačios katės.

Pasiutligė: neskausminga vakcina

Vaistas nuo pasiutligės dar nebuvo išrastas. Tačiau virusus galima nukenksminti suleidus atitinkamą vakciną.

Vakcina veiksminga tol, kol ją suvartosite prieš pasirodant pirmiesiems ligos simptomams. Tada jau per vėlu gelbėtis.

Todėl skiepijimas turėtų prasidėti per 10 dienų nuo kontakto su gyvūnu. Užuot darę skausmingas injekcijas į pilvą, šiandien jie skiepijami į ranką. Injekcija neskausminga ir saugi – nesukelia jokių neurologinių komplikacijų. Tai kartojama penkis ar šešis kartus. Gydytojas gali nurodyti skirti antikūnų specifinio imunoglobulino pavidalu. Tai suteiks apsaugą nuo ligos, kol organizmas nepagamins antikūnų prieš vakciną. Injekcija atliekama vieną kartą į sėdmenį vakcinacijos pradžios dieną arba per 7 dienas nuo pirmosios injekcijos.

Vakcina turi būti sušvirkšta prieš pasirodant infekcijos požymiams.

  • 1-oji dozė – kuo greičiau nuo pavojingo sąlyčio su gyvūnu.
  • 2-oji dozė – 3 dienos po pradinės dozės.
  • 3 dozė – 1 savaitė nuo pirmosios injekcijos.
  • IV dozė – 2 savaitės po pirmosios dozės.
  • V dozė – vienas mėnuo po pirmosios dozės.
  • VI dozė - 3 mėnesiai po pirmosiosskiepai (tik jei yra rimta pasiutligės rizika)

Nebijokite vakcinos

Kartą įkandus jie patyrė daugybę skausmingų injekcijų į pilvą. Šiandien ji skiepijama į petį arba po mentėmis. Injekcija nėra skausmingesnė už kitas. Tada kartais šiek tiek skauda injekcijos vietą, kelias dienas ta vieta gali būti raudona ir patinusi. Vakcinacija kartojama 5 ar 6 kartus. Kartais skiriami antikūnai – jie suteikia apsaugą nuo ligų, kol organizmas nepagamina savų.

Pasiutligės prevencija: skiepijimas prieš kontaktą

Apsauginės vakcinacijos taikomos žmonėms, kurie yra ypač pažeidžiami šios ligos, pvz., miškininkams. Turistai, vykstantys į didelės rizikos šalis (Indiją ir kitas atogrąžų šalis), taip pat turėtų pasiskiepyti, ypač jei planuoja aktyvias atostogas: važinėtis dviračiais, stovyklauti, žygiuoti.

Žinoma, tokio tipo skiepai rekomenduojami ir veterinarijos gydytojams bei jų padėjėjams, bet ir… paštininkams, kurie gabendami paštą gali susidurti su užsikrėtusiais gyvūnais.

Verta prisiminti, kad vaikai, kurie mėgsta glostyti visus sutiktus gyvūnus, yra ypač pažeidžiami pasiutligės.

Vaikų ir suaugusiųjų vakcinacija prieš ekspoziciją susideda iš trijų dozių skyrimo pagal grafiką: 0, 7, 28 dienas (pagal PSO: 0, 7, 21 arba 28 dienas). Revakcinacija skiriama po 12 mėnesių, o siekiant užtikrinti nuolatinę apsaugą, revakcinacija turi būti skiriama kas 5 metus. Trys dozės prieš ekspoziciją turi būti vartojamos likus mažiausiai 3 savaitėms iki planuojamo išvykimo.

Taisyklės, kurių reikia laikytis įkandus gyvūnui

Kai svetimas gyvūnas jus įkando (laižo), sužeistą vietą kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu ir muilu (jis naikina virusą). Palaukime kelias minutes, kol žaizda išsikraujuoja (tada yra tikimybė, kad virusai neįsiskverbs giliau). Užsidėkite sterilų tvarstį ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją (pvz., greitosios pagalbos skyrių). Remdamasis pokalbiu, specialistas įvertins pasiutligės užsikrėtimo riziką, profesionaliai apriš žaizdą ir prireikus nukreips į Pasiutligės profilaktikos kliniką. Pabandykite nustatyti šuns (katės) savininką. Gyvūnas turi būti nedelsiant apžiūrėtas ir pasodintas į veterinarinį karantiną (net jei jis buvo paskiepytas). Nuo jūsų patikrinimo priklauso, ar jums reikia skiepytis.

Ar gyvūnas buvo paskiepytas nuo pasiutligės?

Svarbu nustatyti, ar šuo (katė) buvo paskiepytas nuo pasiutligės. Jei savininkas nenori parodyti dokumento, reikėtų kviestis savivaldybės policiją arba policiją. Gyvūną nedelsiant turi apžiūrėti veterinarijos gydytojas – nuopatikrinimo rezultatai priklauso nuo tolesnės procedūros. Nustačius, kad gyvūnas serga pasiutlige, pacientui nedelsiant suleidžiama injekcija. Jei gyvūnas sveikas ir pasenęs, jį būtina stebėti 15 dienų. Absoliuti vakcinacijos indikacija yra galvos ar kaklo įkandimas, taip pat benamio šuns ar katės įkandimas. Laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys, šikšnosparniai – gydomi kaip sergantys, rekomenduojama pasiskiepyti. Išimtis yra tada, kai įrodoma, kad jie neserga pasiutlige. Skiepijimas turi būti pradėtas per 10 dienų nuo įkandimo (ar kito pavojingo kontakto su gyvūnu)

Privalai tai padaryti

Kaip išvengti pasiutligės?

  • Įtartini gyvūnai, kurie elgiasi priešingai savo instinktams: agresyvus šuo su laukiniu žvilgsniu ir putomis burnoje bei lapė, kuri atrodo draugiška, paklusni, prisijaukinanti ir besiartinanti prie žmonių. Venkite jų plačiu lanku.
  • Nelieskite vidury dienos į kambarį įkritusio šikšnosparnio, nes jo aktyvumas šiuo metu (paprastai naktinis) yra įtartinas. Šikšnosparnio buvimas neįprastoje vietoje turėtų kelti nerimą – jis yra ne palėpėje, o bute ar kieme ir jam sunku skristi.
  • Jei aptikote keistai besielgiantį gyvūną, nedelsdami paskambinkite savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui arba vietiniam veterinarijos gydytojui. Nebandykite jo patraukti, nes jis gali būti užkrėstas.
  • Neglostykite ir nemaitinkite svetimų gyvūnų (nei naminių, nei laukinių), nes liga gali būti užkrečiama, kol gyvūnui nepasireiškia simptomai.
  • Jei jūsų augintinis grįžta namo įkandęs (kruvinas), nedelsdami kreipkitės į veterinarą.

„Zdrowie“ mėnesinis

Kategorija:

Infekcinės ligos