Anankastinis asmenybės sutrikimas klasifikuojamas kaip asmenybės sutrikimas, kurio dominuojantis bruožas yra perdėtas perfekcionizmas. Žmonėms, turintiems anankastišką asmenybę, sunku atsidurti netobuloje realybėje, tarp netvarkingų, spontaniškai besielgiančių ir peržengiančių teisingas normas žmonių. Anankastiška asmenybė reiškia gyventi nuolatinėje įtampoje, netikrume, o kartais ir baimėje. Sužinokite apie anankastinės asmenybės simptomus, priežastis ir gydymo metodus.

Anankastiška asmenybė iš pirmo žvilgsnioreiškia tik privalumus – perfekcionizmą, ambicijas, sąžiningumą, taupumą ir atsargumą. Tačiau jų pranašumai nustoja būti, kai pradeda peržengti normalumo ribas ir tampa persistengiama.

Turinys:

  1. Kas yra anankastinė asmenybė?
  2. Anankastinės asmenybės priežastys
  3. Anankastiški asmenybės simptomai
  4. Anankastinis asmenybės gydymas

Kas yra anankastinė asmenybė?

Anankastinis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, įtrauktas į Amerikos psichiatrų asociacijos DSM-IV psichikos ligų (Tarptautinė ligų klasifikacija TLK-10) ir psichikos sutrikimų sąrašą. Šis ligos subjektas diagnozuojamas pagal būdingus simptomus.

Dominuojantys šių sutrikimų bruožai yra poreikis siekti perfekcionizmo ir k altės bei kontrolės jausmas. Viskas kartu gali varginti ir supykdyti, o tai žmogus bando nuslopinti savyje.

Tai verčia žmones, turinčius anankastinių sutrikimų, gyventi spaudžiami, kuriuos jie primeta sau, taip pablogindami gyvenimo kokybę. Ananancistai yra stipriai orientuoti į veiksmą ir darbą, jie mažiau dalyvauja emociniame gyvenime. Jiems trūksta atstumo iki darbo ir pareigų ir jie negali veikti spontaniškai.

Ar išsiblaškymas ir išsiblaškymas yra asmenybės bruožas?

Aleksitimija arba emocinis neraštingumas

Kas yra pažinimo sutrikimas?

Anankastinės asmenybės priežastys

Anankastiniu asmenybės sutrikimu serga maždaug 2 procentai gyventojų. Nors ir moterys, ir vyrai kenčia nuo asmenybės sutrikimų, su šia problema kovoja daugiau vyrų nei moterų (Psichologinė medicina, 1999 m. vasario mėn.Carteris, Mulderis, Sullivanas ir Joyce'as).

Biologinis substratas

Viena iš sutrikimo priežasčių – biologinis fonas (genai). Sutrikimą gali lemti ir neurobiologiniai veiksniai, t.y. dopaminerginės sistemos disfunkcijos arba smegenų veiklos sutrikimai, tiksliau – orbitofrontalinės žievės, vingiuoto spygliuočių ir uodeginio branduolio jungčių problemos.

Smegenų pažeidimas

Sutrikimai (anankastinė asmenybė) taip pat gali atsirasti dėl smegenų pažeidimo. Anankastinių asmenybės simptomų priežastis gali būti epilepsija arba Tourette sindromas. Gali būti k alta bet kokia galvos trauma, pažeidžianti tam tikras smegenų sritis.

Vaikystės patirtis

Kitas sutrikimų š altinis yra vaikystės patirtis. Anankastinei asmenybei įtakos gali turėti tai, kaip žmogus buvo auklėjamas. Sutrikimams, be kita ko, teikia pirmenybę didelė tėvų kontrolė, per dideli lūkesčiai iš vaiko ir nuolatinis jo vertinimas.

2000 m. atliktame Millono, Daviso, Escovaro ir Meaghero tyrime nustatyta, kad ananakastiška asmenybė dažnai apibūdino asmenis, kurie vaikystėje gaudavo daug bausmių iš savo globėjų už įvairius nusik altimus. Šių vaikų tėvai buvo santūrūs, demonstruodami emocijas, bet kartu labai reiklūs, griežti ir perdėtai saugūs.

Dėl bausmių kartojimosi taip auklėjamas vaikas bando prisitaikyti prie tėvų jam įskiepytų taisyklių ir ima labai save kontroliuoti. Suaugus šis įprotis virsta kompulsyvumu.

Temperamentas

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į psichologines anankastinės asmenybės formavimosi priežastis. Be kita ko, žmogaus temperamentui įtakos gali turėti ir polinkis į sutrikimus. Anankastinė asmenybė taip pat gali būti specifinis žmogaus gynybos mechanizmas, padedantis užmaskuoti emocijas, atsiradusias dėl vidinio konflikto.

Viena vertus, toks žmogus valdo kiekvieną žingsnį, nori tenkinti valdžios reikalavimus ir jiems paklusti, kita vertus, nori maištauti. Taigi žmogus maskuoja savo jausmus ir susilaiko nuo schemos ribų, nes bijo pasekmių. Šiuo metu atsiranda įvairių įkyrybių, kurios atitraukia paciento dėmesį nuo problemos. Atsiranda anankastinei asmenybei būdingas elgesys, kuris iš pažiūros pacientui sukuria savo gyvenimo kontrolės ir galios įspūdį.

Anankastiški asmenybės simptomai

  • Siekis tobulumo, tobulumo- anankasta bet kokia kaina nori veikti tobulai, pagal visuomenėje priimtas normas ir gyvenimo keliamus reikalavimus (darbas, mokykla,namų ruošos darbai). Neleidžia aplink save netvarkos, pedantiškumas laimi, kad ir kokia būtų situacija, viskas turi būti kuo geriau organizuota ir sutvarkyta, o chaosui gyvenime vietos nėra.
  • Didelis atsargumas, neapibrėžtumas– slegiantis jausmas yra amžina abejonė ir neįsitikinimas dėl savo veiksmų teisingumo. Anankastinis žmogus turi problemų priimti svarbius sprendimus, nes bijo jų pasekmių. Dėl to jis į ateitį žvelgia su neapibrėžtumu, patiria katastrofiškas vizijas ir dar labiau vengia rizikos.
  • Kruopštumas- anankasta orientuojasi į smulkmenas ir kitiems nesvarbius dalykus. Nebaigtos smulkmenos jį vargina. Asmuo, turintis ananankastišką asmenybę, teikia didelę reikšmę taisyklėms ir šablonams, nes gali veikti tik pagal juos. Jam rūpi, kai jis negali su jomis susidoroti, bijodamas pasekmių.
  • Perdėtas sąžiningumas– toks žmogus didelę reikšmę teikia kiekvienai jam patikėtai pareigai ar užduočiai. Ji labai kruopšti, nuosekli, atsidavusi ir daug dėmesio skirianti savo darbo poveikiui. Darbe dažnai akcentuojami tarpasmeniniai santykiai. Toks žmogus negali pailsėti, turi darboholizmo bruožų.
  • Standūs moralės principai- anankastiškas žmogus labai nuosekliai laikosi savo moralės principų, nėra lankstus. Jis atkakliai gina savo argumentus.
  • OKS– gali būti vienas iš šio asmenybės sutrikimo simptomų, bet nebūtinai. Tai atsitinka, kai žmogų persekioja vidinis poreikis kartoti tam tikrą elgesį, nuo kurio jis negali išsivaduoti.
  • Perdėtas racionalizavimas- anankastiško žmogaus gyvenime nėra vietos spontaniškiems veiksmams ir emocijoms. Jausmai turi būti pateisinami, jie visada racionalūs ir užgniaužti. Niekas nevyksta iš akimirkos ar impulso. Tokie žmonės yra labai atsargūs, kad nenusiviltų neatsargumo, taip pat santykius su savo partneriu ir savo artimaisiais įsuka į griežtus rėmus.
  • Sunkumai išreikšti jausmus- Nors anankastiški žmonės užmezga santykius, jiems paprastai kyla didžiulių problemų atsiverti ir parodyti savo jausmus. Jie taip pat negali reaguoti į kitų jausmus.
  • Perdėtas taupumas- net tokio žmogaus šykštumas. Anankasta turi problemų dalintis pinigus su kitais. Tai galioja ne tik pinigams, nes jai panašiai sunku, pavyzdžiui, išmesti nereikalingus daiktus. Anankastinį žmogų persekioja katastrofiškos vizijos, taigi, pvz., per didelis pinigų ir daiktų kaupimas lietingą dieną.

Anankastinis asmenybės gydymas

Psichoterapija

Anankastinius sutrikimus galima išgydyti. Veiksmingiausias anankastinės asmenybės gydymo metodas yra psichoterapija. Anankastiniai sutrikimai dažniausiai gydomi elgesio metodais, pagrįstais atsako prevencija, poveikiu ir modeliavimu.

Tačiau problema ta, kad tokių sutrikimų turintys žmonės paprastai nenori pagalbos. Savo bruožų jie nelaiko sutrikimų požymiu, mano, kad jų elgesyje nėra nieko keisto, nenori jo keisti. Ir be jų sutikimo neįmanoma gydytis pas psichoterapeutą, todėl dažniausiai žmonės bando sutelkti pacientus į saviterapiją, t. y. dirbti su savimi.

Jo tikslas – supažindinti žmogų su jo asmenybės bruožais ir jų š altiniu, o paskui pabandyti pakeisti schematinį elgesį (reakciją) į spontaniškesnį.

Savęs terapija apima kovą su perfekcionizmu, kruopštumu ir neryžtingumu. Terapija reikalauja iš paciento daug savęs atsižadėjimo ir tikėjimo, kad tai gali pagerinti jo gyvenimo kokybę. Terapijoje kalbama apie savo elgesio „standartų“ mažinimą, pvz., kai kurių (iki šiol privalomų) tam tikros veiklos žingsnių praleidimą.

Tai apie tai, kad pacientas suprastų, kad gerai atlikta užduotis nebūtinai turi būti atlikta tobulai ir kad vien jos atlikimas gali patenkinti kitus. Būdas pasiekti pusiausvyrą priimant sprendimus taip pat yra sutelkti dėmesį į savo tikslo pasiekimą visame, ką darote.

Tai padeda pacientui susitelkti ties svarbiausiu dalyku, nesirūpinant smulkmenomis, nesusijusiomis su darbu. Savęs terapija taip pat turėtų padėti kovoti su neryžtingumu.

Tam pacientas turi apibrėžti terminus, kad galėtų priimti bet kokį sprendimą. Riba visada turi būti taikoma ir priderinama prie problemos sunkumo. Svarbu suvokti, kad greitesnis sprendimo priėmimas nebūtinai reiškia neteisingą pasirinkimą.

Negalima bandyti pakeisti anankasta per jėgą, nes tai bus neveiksminga, o vienintelis dalykas, kurį galima pasiekti, tai sugadinti santykius su ligoniu

Parama artimiesiems

Aplinkos palaikymas turi didelę reikšmę anankastinio asmenybės sutrikimo gydymui. Artimųjų užduotis – informuoti sergantįjį apie sutrikimo buvimą ir pristatyti savo galimybes pagerinti gyvenimo kokybę.

Dažnai žmonės, kurie palaiko santykius arba palaiko artimus santykius su anankastiškos asmenybės žmonėmis, tiesiog turi susitaikyti su šiais sutrikimais, jei jiems rūpi santykių palaikymas. Tai savotiška auka dėl meilės ar draugystės. Deja, kol sergantis žmogus nesupras savo problemos ir apsispręspadėti, vienintelis teisingas požiūris yra palaikyti ir laikytis tokio žmogaus.

Anankastinis asmenybės sutrikimas retai gydomas vaistais. Išimtys yra tada, kai sutrikimai yra tokie sunkūs, kad labai pablogina nuotaiką ir padidina depresijos riziką arba turite įkyrių minčių ar baimių, trukdančių normaliai funkcionuoti. Tokiais atvejais dažniausiai vartojami šiuolaikiniai antidepresantai

Kategorija:

Psichiatrija