Streso metu organizmo išskiriami hormonai mobilizuoja žmones susidoroti su sunkiomis, stresinėmis situacijomis. Toks trumpalaikis hormonų poveikis sveikatai nekenkia, priešingai – labai naudingas. Tačiau užsitęsęs stresas, taigi ir nuolatinis streso hormonų veikimas, gali sukelti, be kita ko, širdies ir kraujagyslių ligos bei nutukimas. Patikrinkite, kaip veikia streso metu organizmo išskiriami hormonai.

Streso metu organizmo išskiriami hormonaiikiadrenalinas ir noradrenalinas(katecholaminai) irkortizolis(gliukokortikoidas). Iš visų streso hormonų, kuriuos į kraują išskiria antinksčiai, adrenalinas vaidina pagrindinį vaidmenį įtemptoje situacijoje.

Jis išskiriamas pirmiausia. Kortizolis išsiskiria didelio streso laikotarpiu, kuris trunka ilgiau nei 10-20 minučių.

Užduotisstreso hormonųyra užtikrinti organizmo pasirengimą stresinėse situacijose

Streso hormonai – kaip jie veikia? Adrenalinas

Adrenalinas (epinefrinas) yra hormonas, gaminamas antinksčių žievelėse ir kai kuriuose centrinės nervų sistemos neuronuose.

Adrenalino pirmtakai yra dopaminas ir norepinefrinas, pastarasis atlieka hormonines funkcijas. Adrenalinas padidina gliukozės kiekį kraujyje ir skatina impulsų perdavimą iš simpatinės nervų sistemos į audinius.

Streso metu organizmo išskiriami hormonai padeda organizmui susidoroti su keblia situacija – vadinamuoju. stresorius.

Kokį vaidmenį ji atlieka streso metu? Adrenalinas ir norepinefrinas daugiausia veikia kraujotakos sistemą – gerina kraujotaką ir pagreitina širdies susitraukimų dažnį – ir gerina raumenų tonusą.

Adrenalinas taip pat padidina organizmo deguonies poreikį (padidina smegenų ir kitų audinių prisotinimą deguonimi) ir padidina kūno temperatūrą.

Streso hormonai – kaip jie veikia? Kortizolis

Adrenalino ir noradrenalino veikimas streso metu padidina kortizolio kiekį, kuris taip pat padidina gliukozės kiekį kraujyje.

Be to, kortizolis atlieka ir kitas funkcijas – veikia b altymų apykaitą (intensyvina katabolizmą, t.y. b altymų skilimą), angliavandenių (didina gliukoneogenezę ir glikogenogenezę), riebalų (didina lipolizę, t.y.).trigliceridų skaidymas) ir vandens elektrolitas (sulaiko druską organizme ir padidina kalio išsiskyrimą).

Jis taip pat yra priešuždegiminis (malšina uždegimą ir alergijas) ir imunosupresinis (silpnina imuninę sistemą).

Taip pat padidina kraujospūdį, padidina skrandžio sulčių sekreciją ir skatina kalcio išsiskyrimą iš kaulų.

Streso hormonai gali būti žalingi

Streso metu organizmo išskiriami hormonai turi teigiamą poveikį, tačiau tik tada, kai stresas yra trumpalaikis, taigi – kai hormonai veikia tik tam tikrą laiką ir nedideliais kiekiais

Jei stresas tęsiasi, taigi - organizmas ilgą laiką yra veikiamas hormonų, išsiskiriančių veikiant stresui, gali išsivystyti daugybė ligų.

Pavojingiausios iš jų yra širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant. arterinė hipertenzija ir aritmija, kurią daugiausia sukeliaadrenalinas . Nedidelė šio hormono dozė padidina širdies susitraukimų dažnį, o tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Per didelė adrenalino dozė gali sukelti tachikardiją, kai širdis plaka daugiau nei 120 kartų per minutę.

Be to, adrenalinas gali sumažinti inkstų kraujotaką, greičiau išskirti riebalų rūgštis iš audinių, padidinti gliukozės kiekį kraujyje, sukelti hipokalemiją arba padidinti kalio kiekį kraujyje.

Priešingai, dideliskortizoliokiekis gali sumažinti tokius procesus kaip žaizdų gijimas ir imuninės sistemos veikla, nes jis nukreipia didelius gliukozės kiekius į kraują, kad būtų energijos ištekliai reaguojant į avariją. kūno reakcija (pvz., kova arba bėgimas).

Kortizolis taip pat prisideda prie smegenų ląstelių žūties – pirmiausia hipokampo – struktūros, kuri yra labai svarbi atminčiai ir mokymosi procesams.

Be to, kartu su neuropeptidu Y (hormonu, atsakingu už riebalų kaupimąsi ląstelėse), jis prisideda prie pilvinio nutukimo.

Prie nuolatinio streso patiriančių žmonių nutukimo vystymosi prisideda irnoradrenalinas– hormonas, sukeliantis nekontroliuojamą angliavandenių, ypač saldumynų, apetitą

Sužinokite, kaip galite kovoti su stresu [TOWIDEO]

Kategorija:

Sveikata