- Miela infekcija
- Mukormikozė – rizikos veiksniai
- Mukormikozės simptomai
- Mukormikozės diagnostika
- Mukormikozės gydymas
- Mukormikozė – ištisus metus
Mukormikozė priklauso grybelinėms ligoms. Nors daugeliui iš mūsų mikozės atrodo lengvos, žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu jos gali net mirti. Kaip pasireiškia mukormikozė ir kokios yra šios ligos formos? Kokia yra mukormikozės prognozė ir gydymas?
Mukormikozė , dar žinoma kaipzigomikozė , yra invazinė grybelinė liga. Grybai, atsakingi už mukormikozės vystymąsi (t. y. daugiausia Mucorales genties grybai, dažniausiai Rhizopus spp., Lichtheimia spp., Mucor spp.) daugiausia randami dirvožemyje ir pūvančioje organinėje medžiagoje. Pirmasis aprašytas šios ligos atvejis buvo susijęs su pacientu, sergančiu nekontroliuojamu diabetu ir datuojamas 1885 m.
Miela infekcija
Infekcija gali atsirasti įkvėpus grybelio sporas (tai skatina plaučių formos ir sino-cerebrinės formos vystymąsi), taip pat nurijus (tuomet užkrečiamas virškinimo traktas) ir transderminiu būdu (pažeidus ir įpjovus). , tada išsivysto šios ligos odos forma).
Taip pat galima užsikrėsti ligoninėje – dažniausiai per medicinos įrangą, užterštos grybelių sporomis. Infekcijos plitimo tarp žmonių galimybė iki šiol nebuvo aprašyta.
Mukormikozė – rizikos veiksniai
Yra tam tikrų veiksnių, kurie skatina mukormikozės vystymąsi. Pirmoji šių veiksnių grupė yra susijusi su sąlygomis, kurios mažina organizmo imunitetą. Čia galime įtraukti:
- netinkamai gydomas, dekompensuotas diabetas,
- neoplastinių ligų buvimas,
- hematopoetinių ląstelių transplantacija,
- neutropenija – sumažėjęs b altųjų kraujo kūnelių neutrocitų skaičius, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį tinkamai imuninių procesų eigoje,
- monocitopenija - monocitų, kurie taip pat priklauso b altiesiems kraujo kūneliams, skaičiaus sumažėjimas,
- imunosupresinis gydymas – t. y. imuninės sistemos aktyvumo slopinimas – imunosupresiniai vaistai, be kitų, yra steroidai, ciklosporinas, metotreksatas arba kai kurie biologiniai vaistai,
- oportunistinių infekcijų sambūvis- t. y. tie, kurie paprastai randami žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, pvz., ŽIV sergantiems pacientams,
- kacheksija, elementų ir vitaminų trūkumas,
- serga COVID-19 liga.
Kiti mukormikozės išsivystymo rizikos veiksniai yra:
- narkotikų vartojimas, traumos, nudegimai – kas skatina odos mukormikozę,
- gydymas deferoksaminu – vaistu, kuris paprastai vartojamas esant geležies pertekliui organizme,
- valgant raugintą košę, kurioje yra grybelio sporų,
- gerti alkoholinius gėrimus iš kukurūzų,
- augalų, žolelių, užterštų sporomis, naudojimas,
- naudojant sporomis užterštus įrankius burnos ertmei tirti (be kita ko, galimos infekcijos odontologijoje).
Mukormikozės simptomai
Šią grybelinę ligą lydintys simptomai pirmiausia priklauso nuo ligos formos. Čia verta paminėti, kad skiriame mukormikozę:
- Kinijos smegenų,
- plaučių,
- oda,
- virškinamojo trakto,
- sklaida.
Kinijos ir smegenų mukormikozė
Įkvėpus sporų, kurios vėliau patenka į paranalinius sinusus, išsivysto ši ligos forma. Sinusuose susidaręs grybiena auga ir ardo ne tik sinusų audinį, bet ir gretimas sritis, įskaitant akiduobę. Taip pat dalyvauja centrinė nervų sistema (smegenys).
Pirmieji simptomai gali būti panašūs į sinusitą, nes yra skausmas sinuso projekcijoje, karščiavimas ir jau nerimą keliantis akiduobės patinimas. Simptomai, rodantys nervų sistemos pažeidimą, yra:
- galvinių nervų paralyžius,
- nukritęs vokas,
- akys išsipūtusios,
- akies obuolio judrumo sutrikimai,
- aklumas.
Plaučių mukormikozė
Simptomai, lydintys plaučių pažeidimą dėl mukormikozės, nėra labai specifiniai ir nelabai padeda diagnozuoti. Dažniausi šios būklės simptomai yra:
- karščiavimas,
- kosulys, gana sausas,
- kartais dusulys, hemoptizė,
- krūtinės skausmas.
Pacientai su tokiais simptomais dažnai gydomi nuo aspergiliozės, tačiau tai neduoda laukiamo pagerėjimo. Verta paminėti, kad taip pat gali būti pažeisti bronchai ir trachėja, taip pat gali išsivystyti atelektazė, t. y. susilpnėjusi plaučių aeracija.
Grybiena gali augti nenutrūkstamu keliu ir užimti krūtinės kraujagysles, krūtinės sieneles, tarpuplautį ir net perikardą.
Virškinimo trakto mukormikozė
Labai dažnai mirtina.Grybiena infiltruoja, inter alia, virškinamojo trakto sienelę ir ją sunaikina, sukeldama perforaciją. Be to, kraujagyslės taip pat yra įtrauktos ir sunaikinamos, todėl gali atsirasti kraujavimas iš pilvo.
Be to, grybiena gali užimti kasą, kepenis ir blužnį.
Mukormikozė sukelia peritonitą, sepsį ir aštrų pilvą, o tai yra labai rimta klinikinė būklė.
Odos mukormikozė
Odos mukormikozės forma pirmiausia pasireiškia sukietėjusia nekroze su pluta, kurią supa eritema. Gali būti paveikta ne tik oda, bet ir poodinis audinys.
Infekcija gali plisti į sausgysles, raumenis ir kaulus ir sukelti išplitusią ligą.
Išplitusi mukormikozė
Išplitusi šios grybelinės infekcijos forma yra susijusi su grybienos plitimu kraujagyslėmis į daugelį kūno organų. Deja, ši mukormikozės forma yra susijusi su 100% mirtingumu.
Verta pažymėti, kad šios ligos klinikinis vaizdas primena kitą invazinę grybelinę infekciją – vadinamą aspergilioze.
Mukormikozės diagnostika
Kalbant apie kraujo tyrimus – periferinio kraujo duomenys rodo leukocitozę, t.y. b altųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimą, tačiau tai nėra specifinis simptomas, nes dažniausiai lydi infekcines ligas.
Jei įtariama sinocerebrinė mukormikozė, atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija su kontrastiniu arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai leidžia įvertinti destruktyvių procesų pažangą audiniuose. Stebėti taikomo gydymo veiksmingumą taip pat galima naudojant vaizdo testus.
Kalbant apie plaučių mukormikozę, vaizdavimo testai gali atskleisti tokius pokyčius:
- infiltracija, sustorėjimas,
- mazgeliai, ertmių buvimas, atelektazės,
- pleuros efuzija,
- limfmazgių padidėjimas,
- trachėjos sienelės sustorėjimas.
Tačiau kai kuriais atvejais plaučių rentgeno vaizdas yra normalus, o tai neatmeta mukormikozės.
Norint patvirtinti ligą, būtina paimti medžiagą histologiniam tyrimui (mikroskopu). Atliekant šį testą, ieškoma storosios grybelio hifos, kuriai būdinga tai, kad jo šakos tęsiasi stačiu kampu. Medžiaga tyrimui paprastai renkama biopsijos būdu.
Mukormikozės gydymas
Jei ši būklė įtariama ir patvirtinama, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Paprastai naudojamas:
- amfotericinas B - į veną, nedelsiant suvartokite visą vaisto dozę (5-10mg/kg per parą). Ši medžiaga turi priešgrybelinį poveikį, ji veikia pakeisdama grybelio ląstelės membranos pralaidumą, o tai sukelia ląstelės turinio nutekėjimą ir vėlesnę jos mirtį,
- pozakonazolas, izavukonazolas – tai medžiagos, naudojamos kaip alternatyvūs vaistai, kai negalima vartoti amfotericino B,
- izavukonazolas – ši priešgrybelinė medžiaga naudojama ligai progresuojant.
Mukormikozė sukelia audinių nekrozę, todėl daugeliu atvejų būtinas chirurginis gydymas ir nekrozinių fragmentų pašalinimas. Gydyti šią grybelinę ligą tikrai nėra lengva, tam reikia laiko ir daug medicininės patirties.
Iš pradžių tai vyksta ligoninės aplinkoje. Gydymo trukmė yra individuali, priklausomai nuo paciento imuninės sistemos būklės, o kai kuriais atvejais gydymas gali trukti net kelerius metus
Reikėtų pabrėžti, kad taip pat nepaprastai svarbu gydyti pagrindinę ligą (cukrinį diabetą, vėžį, imunodeficitą), nes ši būklė yra linkusi išsivystyti mukormikozei
Verta paminėti, kad kai kuriems pacientams, kurių imunitetas susilpnėjęs (pvz., neutropenija sergantiems), profilaktiškai skiriami vaistai (pvz., pozakonazolas), kad būtų išvengta mukormikozės išsivystymo. Deja, nėra imunizacijos, kuri apsaugotų nuo ligos ir mukormikozės padarinių.
Mukormikozė – ištisus metus
Deja, šiai ligai būdinga greita eiga ir gana didelis mirtingumas. Kaip jau minėta, išplatintoje formoje tai yra 100 proc. Savo ruožtu, sinocerebrinės formos mirtingumas yra 50-70%, plaučių formos - apie 75%, o odos - 15%.
Ligos eiga visų pirma priklauso nuo paciento imuninės sistemos funkcionavimo ir susijusių gretutinių ligų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ši liga yra reta, tačiau su ja susiduria žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs, po transplantacijos ar onkologinio gydymo metu. Mukormikozė yra liga, apie kurią daugiausiai žino infekcinių ligų gydytojai ir onkologai, gydantys pacientus, kurių imunitetas nusilpęs (su susilpnėjusiu imunitetu).
Jei žmonės, turintys rizikos veiksnių šiai mikozei išsivystyti, nori užkirsti kelią šiai ligai, pirmiausia jie turėtų vengti kontakto su irstančia biologine medžiaga (augalinėmis ir gyvūninėmis medžiagomis), nes tai yra tipiška grybelių gyvenimo vieta. kurie sukelia mukormikozę. Reikėtų pabrėžti, kad laiku pradėjus tinkamą gydymą, tikimybė išgyventi padidėja nuo maždaug 40% iki 80%.