Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Vaistams atspari depresija yra depresinio sutrikimo forma, kai vartojant du ar daugiau antidepresantų, nepavyksta pasiekti patenkinamų gydymo rezultatų. Tikslios vaistams atsparios depresijos priežastys nežinomos, tačiau jau buvo pastebėta, kokie veiksniai padidina šios formos depresijos riziką pacientams.

Kas yra vaistams atspari depresija?

Vaistams atspari depresijaliteratūroje turi bent keletą apibrėžimų. Tačiau dažniausiai ši būklė diagnozuojama, kai pacientas, gydytas nuo depresinių sutrikimų dviem ar daugiau antidepresantų, nepagerėja. Čia reikia pabrėžti, kad gydymui atsparią depresiją galima diagnozuoti situacijoje, kai pacientui buvo skirti įvairioms vaistų grupėms priklausantys antidepresantai, be to, gydymo kursai truko pakankamai ilgai. Diagnozuojant vaistams atsparią depresiją taip pat atsižvelgiama, ar paciento vartojami vaistai buvo parinkti tinkamomis dozėmis ir vartoti pagal rekomendacijas

Depresija yra bene dažniausia psichikos problema visuomenėje. Iš esmės tokia situacija nestebina – tereikia pažiūrėti statistiką apie žmonių populiacijos sergamumą depresija. Šiuo metu paaiškėja, kad kiekvienais metais depresiniai sutrikimai pasireiškia iki 15% visų gyventojų[1] .

Depresija tikrai gali būti traktuojama kaip rimta sveikatos problema. Juk šis agregatas įtakoja paties paciento funkcionavimą, tačiau paprastai jis veikia ir visą jo aplinką, įskaitant, visų pirma, paciento šeimą. Nėra jokių abejonių, kad depresinius sutrikimus reikia gydyti. Tačiau terapija ne visada duoda patenkinamų rezultatų – kai kurie pacientai, deja, kenčia nuo vaistams atsparios depresijos.

Vaistams atspari depresija pastebima dažniau, nei galite įsivaizduoti. Šia tema turima statistika gali pasirodyti net nerimą kelianti: net 2/3 žmonių, sergančių depresija, pavartojus pirmąjį vaistą būklė nepagerėja, o kas dar blogiau - net per 30 proc. pacientų nepagerėja nepaisantįvairių depresijos gydymo būdų naudojimas[2] .

Žvelgdami į aukščiau pateiktus skaičius aiškiai matote, kad padėtis toli gražu nėra tobula. Bet kas k altas už tokią padėtį? Šiuo metu vaistams atsparios depresijos priežastys nėra pakankamai aiškios, tačiau jau yra nustatyti bent keli skirtingi veiksniai, galintys reikšmingai prisidėti prie depresijos gydymo nesėkmės.

Vaistams atsparios depresijos simptomai

Apskritai vaistams atsparios depresijos simptomai nesiskiria nuo tų, kuriuos patiria pacientai, sergantys kitomis depresijos formomis. Esant depresinėms būsenoms, kurios nereaguoja į gydymą, pacientai tiesiog geria jiems skirtus vaistus pagal instrukcijas, tačiau jų būklė negerėja ir atsiranda nemalonūs pojūčiai – pvz., drastiška depresija, mintys apie savižudybę ar anhedonija bei miego sutrikimai. ir valgymo sutrikimai – jie yra nuolat.

Vaistams atsparios depresijos riziką didinantys veiksniai

Esant situacijai, kai pacientas, gydomas nuo depresinių būsenų, nepasiekia patenkinamo pagerėjimo, pirmiausia reikia išskirti aspektus, kurie yra „tariamo“ depresijos atsparumo vaistams priežastys. Čia pirmiausia kalbame apie netinkamą gydymo antidepresantais kursą. Gali pasirodyti, kad nesėkmė pasiekti terapinę sėkmę yra susijusi su:

  • pacientui buvo patarta vartoti per mažai antidepresantų
  • sergantis asmuo (dėl įvairių priežasčių) nevartoja vaistų taip, kaip rekomenduojama
  • šalutinis antidepresantų poveikis pacientui tikrai nepriimtinas,
  • pacientas iš tikrųjų kenčia nuo kitos problemos nei depresija (pvz., skydliaukės funkcijos sutrikimas)

Jei atmetamos minėtos problemos, o be to, tenkinami anksčiau aprašyti kriterijai, tuomet tikrai galime kalbėti apie vaistams atsparios depresijos egzistavimą pacientui. Prisidėti prie to, kad pacientas gali kovoti su šia depresinio sutrikimo forma, iš tikrųjų gali atsirasti daugybė reiškinių. Tarp jų pirmiausia paminėti:

  • amžiaus (senyviems pacientams yra didesnė rizika, kad jų depresija bus atspari vaistams),
  • yra kitų paciento ligų, išskyrus depresiją (tai taikoma ir kitiems psichikos sutrikimams, pvz., nerimo sutrikimams, ir somatinėms ligoms, pvz., širdies nepakankamumui ar diabetui).

Kartais pagrindinė atsparumo vaistams depresijos atveju priežastis gali būti ir tai, kad paciento depresinė nuotaika nėra nulemta to, kad jis ar ji kenčia nuodepresinis sutrikimas, o iš tikrųjų jį apsunkina kitokio tipo afektinis sutrikimas. Mes kalbame apie bipolinį sutrikimą (BD), ty vienetą, kuriame depresinės būsenos yra susipynusios su maniakinėmis būsenomis. Bipolinio sutrikimo gydymas skiriasi nuo depresinių sutrikimų gydymo, todėl bipoliniu sutrikimu sergantis pacientas, kuriam taikomas būdingas depresijai gydymas, gali nepasiekti gydymo sėkmės.

Vaistams atsparios depresijos gydymas

Nenuostabu, kad norint nustatyti vaistams atsparią depresijos sutrikimo formą pacientui reikia intensyvesnio gydymo. Šiuo atveju pagrindas dažniausiai yra farmakologinio gydymo modifikavimas. Pacientui gali būti pasiūlyta, pavyzdžiui, pakeisti antidepresantą į kokį nors agentą, kuris veikia kitokiu mechanizmu nei tas vaistas, kurį jis vartojo iki šiol. Šiuo atveju problema yra ta, kad pirmiausia reikia palaipsniui nutraukti pirmojo vaisto vartojimą, o po to lėtai pradėti gydymą nauju vaistu – abiem atvejais pacientai šiais laikotarpiais gali susidurti su nemaloniais negalavimais.

Dėl minėtos problemos kartais, užuot pakeitus paciento antidepresantą, naudingiau gydymą papildyti, t.y. prie jau išgerto vaisto pridėti dar vieną preparatą. Vaistams atsparios depresijos gydymo potencialas gali apimti papildomo antidepresanto skyrimą pacientui, tačiau prie antidepresantų taip pat gali būti pridedami kitų vaistų grupių preparatai, tokie kaip ličio karbonatas, skydliaukės hormonai ar netipiniai antipsichoziniai vaistai.

Negalima pamiršti ir psichoterapijos vaidmens depresija sergančių pacientų būklei. Juk gydant depresinius sutrikimus svarbi ne tik farmakoterapija, bet ir psichoterapinis poveikis, psichoedukacija. Tinkamai parinkto farmakologinio gydymo derinys su darbu su terapeutu gali neabejotinai padidinti paciento tikimybę pasiekti terapinės sėkmės.

Netipinė depresija taip pat gali būti indikacija naudoti vieną iš chirurginių depresijos sutrikimų gydymo metodų. Esant tokioms gydymo galimybėms, dažniausiai vis tiek atliekama elektrokonvulsinė terapija (daugelio nuomone, gana prieštaringa). Be elektrokonvulsinės terapijos, gydant vaistams atsparią depresiją, vis dažniau kalbama apie tokius metodus kaip gilioji smegenų stimuliacija, transkranijinė magnetinė stimuliacija ar klajoklio nervo stimuliavimas.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros gerbėjas(labiausiai noriai vaikštinėja jos pakrante su ausinėmis ausyse), katės ir knygos. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!

Kategorija:

Psichiatrija