Motorinė reabilitacija sergant išsėtine skleroze yra labai svarbi simptominio gydymo dalis, nes ji leidžia pagerinti arba palaikyti fizinę formą. Be logopedijos, ergoterapijos ir socioterapijos, tai yra neatsiejamas paciento savarankiškumo elementas.

MS reabilitacijavaidina didelį vaidmenį.Išsėtinė sklerozė(MS – išsėtinė sklerozė) yra centrinės nervų sistemos liga. Jis vystosi, kai yra pažeista mielino danga, dengianti kiekvieną nervo skaidulą – tuomet informacija centrinėje nervų sistemoje perduodama lėčiau, iškraipoma arba jos perdavimas blokuojamas.

IS yra liga, kuri kiekvienam šiek tiek skiriasi. Todėl reabilitacijos programa turėtų būti kuriama kiekvienam individualiai, tačiau visada atsižvelgiama į ligos specifiką ir į tai, kad pacientas nepersitreniruotų.

Sergantiems IS motorinė reabilitacija pagrįsta neuroplastiškumo reiškiniu, o tai reiškia, kad centrinės nervų sistemos pažeidimo atveju gali atsirasti naujų nervų jungčių, o tai suteikia galimybę atkurti prarastą kūną. funkcijos.

Kokie pratimai?

Motorinė reabilitacija turi būti pradėta kuo anksčiau, iškart po ligos diagnozavimo – po paūmėjimo fazės, ir turi būti atliekama net simptomams atslūgus, kad būtų sukurtas pagrindas, pagrindas fizinį pasirengimą ir motorinę koordinaciją ateičiai ir įvesti sistemingą treniruotę, kai tai neapsunkina. Sistemingi pratimai ir fizinės terapijos procedūros padeda ilgiau išlikti tinkamam ir apsisaugoti nuo kontraktūrų. Išsėtine skleroze sergantys pacientai turėtų mankštintis įvairiais būdais. Rekomenduojama:

  • tempimo pratimai, gerinantys raumenų lankstumą, jėgą ir sąnarių judrumą,
  • pusiausvyros pratimai, kurie padės išlaikyti pusiausvyrą ir taip išvengti kritimų,
  • koordinacijos pratimai, leidžiantys kontroliuoti judesių sklandumą,
  • dinaminiai pratimai, didinantys raumenų jėgą,
  • kvėpavimo pratimai – stiprinantys kvėpavimo sistemą ir palengvinantys atsipalaidavimą

Žmonių, sergančių IS, reabilitacijos metu atminkite, kad svorio kėlimo pratimus reikia atlikti gulint arba sėdint, kad pacientas per greitai nepavargtų. Pradedame nuo kelių pakartojimųmankštintis ir pratęsti treniruočių laiką. Dinaminiai pratimai turi būti persipinti su kvėpavimo ir atpalaidavimo pratimais, kad pacientas ne tik nepavargtų, bet ir neperkaistų, nes tai neigiamai veikia jo būklę. Atsiradus pirmiesiems persitreniravimo požymiams (dusulys, prakaitavimas, galvos ir raumenų skausmai, pulsavimas smilkiniuose, odos paraudimas ar skausmingumas, mieguistumas), treniruotę būtina nutraukti. Sergantis žmogus gali pavargti, bet tik iki savo darbingumo ribos. Per intensyvios treniruotės gali ne tik atgrasyti nuo mankštos, bet ir prisidėti prie kito ligos atkryčio. Štai kodėl pertraukėlės ir regeneracija po treniruotės yra svarbios.

Svarbu

Kas neturėtų mankštintis?Reabilitacija neturėtų būti atliekama, kai liga paūmėja, kai yra uždegimas ir pakilusi temperatūra, kai sutrikusi kraujotaka ar sutrikusi kraujotaka sąmonė. Pratimų taip pat neturėtų daryti žmonės, kenčiantys nuo ligų.

Prijungti virtuvės reikmenys

Spastiškumas, t. y. padidėjusi rankų ir kojų raumenų įtampa, yra rimta problema pacientams ir didelis iššūkis kineziterapeutams. Tas pats ir su kontraktūromis. Abu negalavimai neigiamai veikia fizinį pasirengimą, nes sukelia skausmą ir imobilizuoja galūnes lenkimo padėtyje. Jei pacientas kenčia nuo raumenų spazmų ir kontraktūrų, mankštą reikia planuoti tada, kai skausmą malšinantys ir raumenis atpalaiduojantys vaistai yra aktyviausi. Spastiškumo mažinimas apima paveiktų raumenų atpalaidavimą ir tam tikrų raumenų grupių stiprinimą, kurios padeda atkurti natūralų judėjimą. Spastiškumo pašalinimas padeda išvengti kontraktūrų. Norint juos palengvinti ar neleisti daugiau formuotis, atliekami tempimo, dinamiškumo ir atsipalaidavimo pratimai. Mankšta vandenyje yra labai naudinga. Gydymas gali būti papildytas masažu ir elektroterapija. Apatinių galūnių raumenų spazmiškumas dažnai yra naudingas, nes galima vaikščioti arba stovėti tiesiai, nepaisant didelės parezės. Paradoksalu, bet nugalėjus per didelę raumenų įtampą pacientas gali nustoti vaikščioti, taip pat negalės atsistoti tiesiai. Esant pažengusiems pažeidimams, pacientams galima suleisti botulino toksino. Galimas ir chirurginis gydymas.

Reabilitacijos metodai

IS yra progresuojanti liga, kuri ilgainiui sukelia motorinius sutrikimus. Todėl reabilitacijos tikslas – kuo labiau sumažinti ligos komplikacijas, kurios apima parezę, pernelyg didelę raumenų įtampą, sąnarių judrumo amplitudės sumažėjimą, pusiausvyros sutrikimus, ataksiją, skausmą ir greitą nuovargį, sutrikimus.tuštinimasis ir šlapinimasis, kalbos sutrikimai, atsirandantys dėl liežuvio, gomurio, gerklės, gerklų disfunkcijos), disfagija. Ne mažiau svarbus reabilitacijos tikslas – paveikti paciento psichiką ir motyvuoti jį kovoti, kad išlaikytų formą.Rekomenduojami reabilitacijos metodai:

  • funkcinė reabilitacija, t.y paciento mobilumo gerinimas ar palaikymas pagal jo lūkesčius ir poreikius,
  • kineziterapija, t.y. gydymas judesiu, atliekamas kvalifikuotų kineziterapeutų,
  • gerinantis neuromuskulinį pradinį PNF (proprioreceptinį neuromuskulinį palengvinimą), kuris leidžia atkurti motorinę funkciją naudojant receptorius, išsibarsčiusius visame kūne,
  • atkuria natūralius žmogaus judesius Bobath (neurovystomasis gydymas).
Svarbu

Ką daryti recidyvo metu?

Reabilitacija turėtų būti ribojama ir ne prievartinė. Reikėtų reguliariai atlikti kvėpavimo pratimus, nes jie padeda atpalaiduoti kūną ir užkirsti kelią kvėpavimo takų ligoms. Kai ligonis nesikelia iš lovos, būtina dažnai (kas 2-3 val.) keisti kūno padėtį, kad neatsirastų spaudimo opų. Savitarna gali būti ir mankšta, t.y. pagalba kasdieniame tualete, apatinių drabužių, drabužių keitimas ir maisto ruošimas. Naudingi pasyvūs pratimai, t. y. kai terapeutas ar apmokytas šeimos narys pakelia paciento koją ar ranką į viršų, sulenkia ar šiek tiek pasuka.

mėnesinis "Zdrowie"

Kategorija:

Nėštumas