Depresija siejama su nemiga, sumažėjusiu apetitu ir ilgai besitęsiančia depresine nuotaika, tačiau iš tikrųjų depresiniams sutrikimams tokio kurso nereikia. Ypatingas nuotaikos sutrikimas yra netipinė depresija. Kuo ji skiriasi nuo tipinės depresijos, kokie jos simptomai ir ar netipinės depresijos gydymas skiriasi nuo klasikinės depresijos gydymo?

Turinys:

  1. Tipinė ir netipinė depresija: kaip dažnai jos pasireiškia?
  2. Tipinė ir netipinė depresija: pagrindiniai skirtumai
  3. Tipinė ir netipinė depresija: simptomai
  4. Tipinė ir netipinė depresija: atpažinimas
  5. Tipinė ir netipinė depresija: gydymas

Tipinė depresija ir netipinė depresija yra pagrindinis depresinių sutrikimų skirstymas. Teoriškai atrodytų, kad tarp jų turi būti aiškiai matomi skirtumai, tačiau praktiškai paaiškėja, kad atskirti tipinę nuo netipinės depresiją nėra taip paprasta.

Depresiniai sutrikimai yra vienas iš labiausiai paplitusių psichiatrijos dalykų.

Be tipinės depresijos ir netipinės depresijos, yra ir kitų depresijos tipų, įskaitant:

  • sezoninė depresija
  • anaklitinė depresija
  • užmaskuota depresija
  • psichozinė depresija

Tipinė ir netipinė depresija: kaip dažnai jos pasireiškia?

Netipinė depresija pirmą kartą buvo aptarta šeštojo ir šeštojo dešimtmečių sandūroje. Būtent tada buvo pastebėta, kad buvo depresija sergančių pacientų grupė, kuriai dažniausiai šiai ligai gydyti naudojami vaistai – tricikliai antidepresantai (TLPD) – nedavė laukiamų rezultatų.

Taip pat buvo pastebėta, kad kai kuriems žmonėms depresijos sutrikimai sukelia kitus negalavimus, nei būdingi nuotaikos sutrikimams.

Laikui bėgant buvo prieita daugiau išvadų, galiausiai buvo nustatytas netipinei depresijai būdingų simptomų rinkinys, taip pat pradėti tyrimai, siekiant įvertinti tikslų jos atsiradimo dažnį.

Netipinės depresijos paplitimas bendroje populiacijoje gali būti daug didesnis, nei būtų galima manyti – apskaičiuota, kad tarp visų depresiniais sutrikimais sergančių pacientų nuo 16% iki net daugiau nei 30% iš jų gali būti jųnetipiškas charakteris.

Įvairūs tyrimai taip pat rodo, kad netipinė depresija moterims pasireiškia iki trijų kartų dažniau nei vyrams

Tipinė ir netipinė depresija: pagrindiniai skirtumai

Šiais laikais apie depresinių sutrikimų patogenezę žinome vis daugiau – atkreipiamas dėmesys į genų vaidmenį jų atsiradimui ir įvairioms aplinkos sąlygoms

Ilgus metus atlikti tyrimai leido įgyti žinių ir apie galimas tipinės ir netipinės depresijos priežastis bei šių problemų skirtumus. Skirtumai susiję ne tik su tipinės ir netipinės depresijos simptomais, bet ir visiškai skirtingais aspektais.

Pasirodo, pacientams, sergantiems šiais skirtingais depresijos sutrikimais, gali būti pažeista smegenų kraujotaka: kaip ir vieno tyrimo metu buvo pastebėta, kad pacientams, sergantiems tipine depresija, padidėja kraujotaka dešinėje pakaušio skiltyje. , ir susilpnėjo kairėje priekinėje skiltyje, todėl pacientams, sergantiems netipine depresija, dešinėje priekinėje skiltyje buvo matomas padidėjęs kraujo tekėjimas, o smegenų pakaušio skilčių – sumažėjęs

Kitas skirtumas tarp tipinės ir netipinės depresijos yra šių problemų įtaka pacientų miego modeliui: kaip ir klasikinių depresinių sutrikimų atveju, pastebimas REM miego fazės latentinės trukmės sutrumpėjimas, o žmonėms, sergantiems netipine depresijos eiga, jos eiga panaši į REM fazę žmonėms, neturintiems nuotaikos sutrikimų.

Neuromediatorių kiekis centrinėje nervų sistemoje labai domina mokslininkus, nagrinėjančius depresijos priežastis – jau seniai žinoma, kad nenormalus jų kiekis greičiausiai gali sukelti depresinius ir kitus psichikos sutrikimus.

Šiuo atveju, kaip ir pacientams, sergantiems tipine depresija, aiškiai matomi serotoninerginės ir noradrenerginės sistemos anomalijos, todėl greičiausiai netipinės depresijos metu su neurotransmiteriais susiję sutrikimai gali apimti tik serotoninerginę sistemą.

Tipinė ir netipinė depresija: simptomai

Tipinės depresijos simptomai yra gerai žinomi – tarp jų yra tokių problemų kaip:

  • prislėgta nuotaika
  • anhedonija (laimės praradimas)
  • žymiai sumažėjo energijos ir motyvacijos veikti
  • koncentracijos ir dėmesio pablogėjimas
  • k altė
  • žema savigarba
  • miego sutrikimai (pirmiausia nemiga, sunku užmigti ar atsikelti ypač anksti ryte)
  • sumažėjęs apetitas

Tačiau yra netipinės depresijos simptomųšiek tiek skiriasi – būdingiausios šios problemos apraiškos:

  • nuotaikos reaktyvumas (būtina netipinės depresijos diagnozavimo sąlyga, ji gali būti suprantama kaip depresija sergančio paciento gebėjimas jausti džiaugsmą ir laimę po to, kai jo gyvenime atsiranda teigiamų dirgiklių)
  • hipersomnija (per didelis mieguistumas, apibrėžiamas kaip miegas 10 ar daugiau valandų per dieną mažiausiai 3 dienas per savaitę)
  • hiperfagija (per didelis apetitas, dėl kurio auga svoris; hiperfagijos pasireiškimas netipinės depresijos metu gali būti svorio padidėjimas 5 ar daugiau kilogramų per tris mėnesius)
  • sunkumas (taip pat žinomas kaip sunkumas kūne, pasikartojantys kūno pojūčiai, pavyzdžiui, paralyžiuotas jausmas)
  • per didelis jautrumas atmetimui

Tipinė ir netipinė depresija: atpažinimas

Diagnozuojant depresiją – tipinę ar netipinę – reikia atsižvelgti į esamus diagnostikos kriterijus (abiejų šių problemų atpažinimo sąlygos įtrauktos ir į TLK-10, ir į DSM-V klasifikaciją).

Tačiau ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pacientams, kuriems įtariami netipiniai depresijos sutrikimai – jiems būtina kruopšti diagnozė, nes dažnai kartu su jais egzistuoja ir kitokio pobūdžio psichikos sutrikimai

Palyginti su tipine depresija, esant netipinei jos formai, pastebimai dažnesnis jos sambūvis su somatizacijos sutrikimais, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ar panikos sutrikimu

Tačiau budrumo reikia laikytis ir nustačius netipinę depresiją – pasirodo, dažniau nei sergant tipine depresija, galiausiai tai lemia tai, kad žmogus, kuriam kažkada buvo diagnozuotas netipinis depresinis sutrikimas ateityje išsivysto bipolinis sutrikimas (BD) arba sezoninė depresija.

Tipinė ir netipinė depresija: gydymas

Anksčiau elektrokonvulsinis gydymas buvo laikomas neveiksmingu gydant netipinę depresiją.

Tačiau vėlesniuose tyrimuose paaiškėjo, kad tai nebūtinai buvo tiesa ir kad elektrokonvulsinis šokas gali būti veiksmingas pacientams, sergantiems sunkiausiomis netipinio depresijos sutrikimo formomis.

Tačiau kitos išvados dėl netipinės depresijos gydymo diferencijavimo pasirodė teisingos – iki šiol pastebima, kad vartojant triciklius antidepresantus sunku pagerinti pacientų būklę, todėl jie tikrai nepirmo pasirinkimo vaistai pacientams, sergantiems tokio tipo nuotaikos sutrikimu.

Tačiau kitų grupių antidepresantų vartojimas gali duoti patenkinamų rezultatų – gauta pranešimų apie teigiamus rezultatus gydant netipinę depresiją moklobemidu (kuris yra monoaminooksidazės inhibitorių grupės, MAOI) arba vaistais. pirmiausia veikiantys serotoninerginę sistemą (pvz., pirmiausia serotonino reabsorbcijos inhibitoriai arba SSRI).

Taip pat verta paminėti, kad kai kurie autoriai teigia, kad reikia atsižvelgti į bipolinio sutrikimo išsivystymo riziką pacientams, sergantiems netipine depresija.

Kadangi kai jis yra didelis arba kai pacientas atitinka šio vieneto atpažinimo kriterijus (netipinės depresijos simptomai ilgainiui gali būti bipolinio sutrikimo depresijos epizodo simptomas), jis neturėtų vartoti antidepresantų. vienas, bet kartu su jais reikėtų pasiimti nuotaiką stabilizuojančių vaistų (nuotaikos stabilizatorių).

Gydant netipinę depresiją, vartojama mažiau vaistų nei esant tipinei depresijai – pastarosios atveju nauda gali būti gaunama naudojant labai skirtingoms vaistų grupėms priklausančius agentus, nes tiek SSRI, TLPD, taip pat MAOI arba SNRI (absorbcijos inhibitoriai), serotonino ir norepinefrino recirkuliacija), taip pat preparatai su kitais veikimo mechanizmais.

Tačiau yra vienas tipinės ir netipinės depresijos gydymo metodas – psichoterapija, kuri gali sustiprinti farmakoterapijos poveikį gydant depresiją.

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Skaityti daugiau šio autoriaus straipsnių

Kategorija:

Psichiatrija