Mąstymo sutrikimai dažniausiai pasireiškia kalboje, paciento pasisakymuose. Priklausomai nuo mąstymo sutrikimų tipų – turinio, srauto bei struktūros ir funkcijų sutrikimų – žmogui gali kilti įvairaus turinio įkyrių ar kliedesių minčių. Jis gali nuolat ištarti daug žodžių arba būti linkęs nuolat nukrypti. Patikrinkite, kas yra mąstymo sutrikimai.

Mąstymo sutrikimailiudija apie sudėtingo naujų psichinių reprezentacijų kūrimo proceso transformuojant turimą informaciją nenormalumą. Mąstymo sutrikimai skirstomi įmąstymo turinio sutrikimusirmąstymo formos sutrikimus , į kuriuos įeinaeigos sutrikimaiirmąstymo struktūra ir funkcija . Mąstymo sutrikimai gali pasireikšti kalboje, paciento pasisakymuose, taip pat jo elgesyje ir elgesyje.

Mąstymo sutrikimas – mąstymo turinio sutrikimai

  • Pervertintos mintys (idėjos)

Tai žmogaus įsitikinimai, sprendimai, idėjos, kurios iš esmės yra teisingos (ne kliedesinės), tačiau daro per didelę įtaką sprendimams, elgesiui ir visam žmogaus elgesiui. Pervertintų minčių apimtas žmogus nėra atitrūkęs nuo realybės, tačiau jo elgesys yra vienpusiškas, radikalus, o kartais net fanatiškas, todėl įgauna asmenybės sutrikimo požymių. Pervertinta mintis gali būti susijusi, pavyzdžiui, su religinėmis problemomis, kurios yra susijusios su aistringu jos propagavimu, arba, pavyzdžiui, su rasine segregacija ir susijusia diskriminacija. Pervertintų minčių gali kilti ir išradėjams, mokslininkams, kurie taip įsitraukę į savo tyrimus, kad nepaiso šeimos ir socialinio gyvenimo.

  • Kliedesiai

Kliedesiai yra liguistai, nepagrįsti sprendimai, kurie išlieka veikiami loginių argumentų arba įrodymų, kad jie yra netiesa arba nelogiška. Kliedesiai gali būti įvairaus, bet visada absurdiško turinio. Pavyzdžiui, sergantis žmogus gali būti įsitikinęs, kad yra sekamas, girdimas, kad visi apie jį kalba, kad kažkas skaito jo mintis ir pan.

  • Psichinis automatizmas

Sergantis žmogus neturi įtakos savo mintims, kalbai ar judesiams. Paciento nuomone, jie vykstaautomatiškai jiems netaikoma valia.

  • Įkyrios mintys (obsesijos)

Sergantis žmogus negali išsivaduoti nuo įkyrių minčių, vaizdų ar nuolat atliekančių tą pačią veiklą, nepaisant bandymų ir pastangų jas atskirti, pvz., prieš atlikdamas tam tikrą veiklą suskaičiavus galvoje iki tam tikro skaičiaus.

Nenormalus mąstymas – nenormalus mąstymas

  • lėtina / slopina- įvairaus laipsnio mąstymo ir kalbėjimo greičio apribojimas. Sergančiam žmogui reikia daugiau laiko suformuluoti savo teiginį. Sulėtėjimas būdingas šizofreniniams sutrikimams, o visiškas mąstymo slopinimas – depresijai;
  • pagreitis- mąstymo ir kalbėjimo greičio didinimas. Pacientui būdingas padidėjęs kalbėjimas, kalbumas, lenktynių mintys;
  • kenkia- trumpalaikė, dažniausiai netikėta minčių ir teiginių eigos pauzė. Tai gali jaustis kaip lengvas galvos svaigimas.Mąstymo sutrikimasbūdingasšizofrenijai;
  • minios (mantizmas)- spontaniškai atsirandančių minčių ir minčių temų pertekliaus jausmas. Sergantis žmogus gali prarasti minčių eigos kontrolę;
  • žodiškumas, kruopštumas- polinkis pradėti naujas, dažniausiai nereikalingas, kalbos gijas, nepaisant ankstesnių neužbaigimo, o tai sutrikdo pagrindinę minties giją. Per didelis šių gijų detalizavimas yra kruopštumas. Sutrikimas dažnai pastebimas esant organiniams psichikos sutrikimams;
  • verbigerations- automatinis žodžių ir frazių kartojimas po jų skambesio, be loginio pagrindimo, pvz., mokykla, būreliai, skausmai, skambučiai;
  • stereotipai, atkaklumas, pasikartojimai- įvairios kartojimo formos, susiaurinant mąstymą ir teiginius iki tų pačių temų, sakinių ar frazių;
  • mutizmas- visiškas žodinio bendravimo trūkumas. Jis stebimas esant psichogeniniams, organiniams ir šizofreniniams (katatoniniams) psichikos sutrikimams.
  • Słoworok- pacientas nuolat ištaria daug žodžių;

    • Mąstymo sutrikimai – mąstymo struktūros ir funkcijos sutrikimai

  • mąstymo (logijos) nuskurdinimas- tai kiekybinio arba su turiniu susijusio paciento mąstymo ir teiginių turinio apribojimas;
  • paraloginis mąstymas- pacientas savo mąstymą grindžia ne konkrečiomis loginėmis taisyklėmis, o savo „logika“:

    • - magiškas mąstymas - žmogus mąstymą tapatina su veiksmu (jei aš manau, kad žibintas užsidegs, taip ir bus), jo mąstymas dažnai asocijuojasi su tikėjimu prietarais ar su mąstymunoras (pvz., jei autobusas numeris 10 bus pirmas, aš išlaikysiu egzaminą); - ambivalentiškas mąstymas - prieštaringų minčių sambūvis, taigi - prieštaringi teiginiai; - dereistinis mąstymas - mąstymas atitrūkęs nuo realybės, pripildytas pseudofilosofijos ar absurdo turinys;

  • nenuoseklus mąstymas- sergantis žmogus nesugeba sujungti mąstymo komponentų į vientisą visumą dėl mąstymo gramatinio teisingumo praradimo;
  • nekomunikacinis mąstymase - būdingas pašnekovo nesupratimas;
  • blaškymasis- paciento teiginiai tampa nesuprantami arba nesuprantami;
  • painiava- pasisakymai itin nesuprantami, nerišlūs, inertiški. Mąstymo būdas yra nenuoseklus ir grindžiamas atsitiktinėmis asociacijomis;

    • Bibliografija:Psichiatrija. Vadovas slaugos studentams , pod. Krupki-Matuszczyk I, red. Silezijos medicinos universitetas Katovicuose, Katovicai, 2007.

    Kategorija:

    Psichiatrija