Ar depresija yra paveldima? Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad taip nėra. Jūs galite paveldėti tik polinkį į depresiją – tai reiškia, kad depresiniais sutrikimais sergančių žmonių vaikai turi didesnę riziką susirgti šia liga (apie 15-30%, palyginti su sveikų tėvų vaikais).

Depresijos paveldimumasyra problema, kuri buvo pakartotinių tyrimų objektas. Kol kas nė vienas iš jų nepatvirtino, kad depresiniai sutrikimai turėtų būti paveldima liga. Nors genai yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos šios ligos vystymuisi, jie nėra lemiami.

Depresijos išsivystymą įtakojantys veiksniai

Šiuo metu dominuojantis psichologų ir psichiatrų įsitikinimas yra biopsichosocialiniai depresiją lemiantys veiksniai. Tai reiškia, kad jo atsiradimui įtakos turi trijų tipų veiksniai:

  • biologinis – susijęs su genų perdavimu ir neurotransmiterių anomalijomis;
  • psichologinis – nurodo asmens psichinę struktūrą, pvz., jo reakciją į stresą, santykių su kitais žmonėmis kūrimo būdus ir pan.;
  • socialiniai ir kultūriniai – apima išorinius veiksnius, pvz., materialines ir profesines problemas, patologijos riziką, smurtą, žalingus šeimos modelius.

Todėl genai yra tik viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių išsivysto vienpoliai afektiniai sutrikimai, nors sunku įvertinti, kiek jie turi įtakos ligos atsiradimui. Jie tikrai nepatvirtina 100%, kad sergančio žmogaus vaikas taip pat sirgs depresija.

Paveldimų veiksnių vaidmuo depresijos atsiradimui

Buvimas susijęs su žmogumi, sergančiu depresija, jokiu būdu automatiškai neišsivysto vėlesniame amžiuje. Galima pasakyti tik apie padidėjusį polinkį į depresinius sutrikimus pirmos eilės giminaičiams – tikimybė susirgti depresija yra 15-30% didesnė nei sveikų tėvų vaikams

Genetinė našta taip pat turi įtakos amžiui, kai pasireiškia pirmieji ligos simptomai – pastebėta, kad žmonės, kurių artimieji serga depresija, ligos simptomus pajunta anksčiau nei tie, kurių šeimoje nėra depresijos. depresija . Be to, kuo mažesnis sergančių tėvų amžius, tuo didesnė rizika susirgti afektiniais sutrikimaisvienpoliai savo vaikams.

Paveldima depresija tarp brolių ir seserų

Tyrimai su monozigotiniais dvyniais parodė, kad jei vienas serga depresija, kitas turi 22–67 % tikimybę susirgti šia liga. Brolių dvynių atveju rizika yra mažesnė – ji svyruoja nuo 0 iki 45%.

Svarbu tai, kad net jei dvyniai buvo atskirti iškart po gimimo ir buvo užauginti skirtingose ​​šeimose, abu išliko vienodai pažeidžiami depresijai.

Depresija paveldima iš tėvų – ne visada k alti genai

Nors polinkis į depresiją tų vaikų, kurių tėvai sirgo nuotaikos sutrikimais, yra didesnis, tai nebūtinai turi lemti tik genai. Didelę įtaką ligos atsiradimui turi ir vaikų auklėjimo būdas, tėvų jiems perteikti elgesio modeliai. Jei jie kovoja su depresija, jų tėvystės gebėjimai kiek pablogėja – jie nesugeba parodyti savo atžaloms pakankamai šilumos ir tinkamai jais pasirūpinti. Taigi jų vaikams taip pat gali padidėti depresijos išsivystymo rizika.

Jums tai bus naudinga

Trauminiai išgyvenimai ir depresijos paveldėjimas

Pagrindinis veiksnys, sukeliantis depresiją, yra kritinės situacijos, kurios sukelia stiprų streso reakciją. Tačiau tokiu atveju rizikos pernešti ligą palikuonims neturėtų būti – nes depresiją sukelia išoriniai, o ne biologiniai veiksniai. Pasirodo kitaip.

Tel Avivo universiteto mokslininkai pastebėjo, kad žiurkėms aplinkos stresas prisideda prie tam tikrų genetinių pokyčių. Tie patys pokyčiai atsiskleidė ir jų palikuonims, ir vėlesnėms kartoms, net ir pašalinus streso veiksnius. Tuo remdamiesi mokslininkai padarė išvadą, kad stiprios emocinės reakcijos gyvų organizmų genuose palieka nuolatinį pėdsaką, kurį perduoda ateities kartoms.

Gali būti panašiai ir žmonėms – paveldėjus DNR pokyčius, atsiradusius dėl kritinės situacijos, gali padidėti polinkis į depresiją ir nerimą. Šis mechanizmas paaiškina, kodėl Holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonys turi mažesnį kortizolio – streso hormono – lygį. Šis simptomas būdingas potrauminio streso sutrikimui, kuris, be kita ko, gali atsirasti dėl trauminių išgyvenimų.

Kategorija:

Psichiatrija