Adaptacijos sutrikimų gali atsirasti kiekvienam žmogui – juos sukelia situacijos, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną, pavyzdžiui, darbo netekimas ar išsiskyrimas su partneriu. Jie gali būti įvairūs: vieniems dominuoja nerimo ir depresijos simptomai, pas kitus ryškiausi elgesio sutrikimai. Perskaitykite adaptacinių sutrikimų potipius, jų priežastis ir simptomus bei sužinokite, ką daryti, jei jie atsiranda, t. y. kaip gydyti adaptacinius sutrikimus.

Adaptacijos sutrikimaimedicininėje TLK-10 klasifikacijoje atsiranda vienoje grupėje kartu su ūmaus atsako į stresą problema. Nors abu asmenys skiriasi reikšmingais skirtumais, jie turi vieną bendrą vardiklį, tai yra stresinės situacijos.

Turinys:

  1. Adaptacijos sutrikimai: priežastys
  2. Adaptacijos sutrikimai: simptomai
  3. Adaptacijos sutrikimas: gydymas

Adaptacijos sutrikimai gali atsirasti bet kuriam žmogui – jie pasireiškia vaikams, jauniems suaugusiems ir pagyvenusiems žmonėms. Dėl to, kad daugelis iš jų nėra visiškai atpažįstami (pavyzdžiui, daugelis pacientų, turinčių šią problemą, nesikreipia į jokį gydytoją), tikslios statistikos apie adaptacijos sutrikimų dažnumą nėra.

Adaptacijos sutrikimai: priežastys

Adaptacijos sutrikimų priežastys yra daugybė skirtingų situacijų, dėl kurių patiriamas didelis stresas. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad tai yra tokie įvykiai, kurie gali įvykti kiekvieno žmogaus gyvenime (o ne, pavyzdžiui, didelės stichinės nelaimės). Kartais užsimenama, kad tai renginiai, kurie neviršija vadinamųjų įprasta žmogaus patirtis.

Tiksliau, adaptacijos sutrikimai atsiranda tada, kai žmogus susiduria su jam sunkiais įvykiais, su kuriais jo psichika tiesiog nepajėgia susitvarkyti. Daugelio galimų adaptacinių sutrikimų priežasčių pavyzdžiai:

  • darbo praradimas;
  • mylimo žmogaus mirtis;
  • išsiskyrimas su partneriu;
  • finansinės problemos;
  • susirgo sunkia (ypač lėtine) liga;
  • reikia judėti (abuį kitą šalį ir kitą miestą);
  • tėvų praradimas;
  • kelionė, kurios rezultatas bus ilgas atsiskyrimas nuo artimų žmonių;
  • išėjimas į pensiją.

Įdomu tai, kad prisitaikymo sutrikimai gali išsivystyti ir dėl įvykių, kurie paprastai suvokiami kaip paprastai teigiami. Mes kalbame apie pastojimą, vedybas ar kūdikio gimimą.

Nesunku patikėti, kad visi aukščiau paminėti įvykiai gali turėti didelės įtakos žmogaus psichikai. Tačiau tinkamomis sąlygomis – net jei išėjimą į pensiją ar persikėlimą lydi stiprios emocijos – psichinė būsena stabilizuojasi per gana trumpą laiką, t.y., vyksta prisitaikymas prie naujų sąlygų. Kai tokia situacija neįvyksta, gali išsivystyti adaptacijos sutrikimai

Reaktyvūs sutrikimai gali pasireikšti bet kuriam asmeniui. Kaip juos atpažinti?

Trauma: priežastys, simptomai ir gydymas

Reaktyvioji psichozė: priežastys, simptomai ir gydymas

Adaptacijos sutrikimai: simptomai

Žmonės, kuriems išsivysto prisitaikymo sutrikimai, gali pasireikšti įvairiais negalavimais. Galimi adaptacinių sutrikimų simptomai:

  • prislėgta nuotaika,
  • miego problemos (dažniausiai nemiga),
  • susierzinimas,
  • elgesio sutrikimai,
  • linkę lengvai supykti,
  • nerimas,
  • nuolatinis nerimas,
  • bejėgiškumo jausmas,
  • jaučia nerimą.

Adaptacijos sutrikimams būdinga tai, kad jais sergantis pacientas ne tik patiria nemalonių negalavimų, bet ir kovoja su kasdieninio funkcionavimo sunkumais. Jie gali būti susiję su visais gyvenimo aspektais – tiek profesiniu, tiek šeimos gyvenimu, o vaikų ir paauglių – mokykliniu gyvenimu.

Skirtingiems žmonėms adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti skirtingai – dėl šios priežasties minimi keli tipai. Jie yra:

  • trumpa depresinė reakcija,
  • užsitęsusi depresinė reakcija,
  • mišri nerimo ir depresijos reakcija,
  • adaptacijos sutrikimai daugiausia su kitų emocijų sutrikimais,
  • prisitaikymo sutrikimai daugiausia su elgesio sutrikimais,
  • adaptacinis sutrikimas su mišriais elgesio ir emocijų sutrikimais,
  • adaptacijos sutrikimai su tam tikrais dominuojančiais simptomais (jų atveju somatiniai simptomai, tokie kaip rankų drebulys, raumenų skausmai ar pilvo skausmas, pacientams pasireiškia gana dažnai).

Adaptacijos sutrikimai paprastai išsivysto per mėnesįnuo streso faktoriaus atsiradimo ir jie išnyksta per 6 mėnesius nuo šio faktoriaus poveikio. Tačiau jei žmogus nuolat kovoja su sunkiais įvykiais – pvz., jo namuose gyvena priklausomas nuo alkoholio žmogus, o tai tiesiogine prasme griauna šeimos gyvenimą – tada adaptacijos sutrikimai gali išlikti labai ilgai, viršijant minėtus šešis mėnesius, laiką.

Verta žinoti

Adaptacijos sutrikimai ir depresija

Su adaptacijos sutrikimais pravartu kreiptis į specialistą – vienu gali būti ir psichologas, ir psichiatras. Tiesą sakant, dauguma šių problemų išsisprendžia laikui bėgant ir savaime. Kita vertus, pokalbis su psichologu gali turėti labai teigiamą poveikį: jis gali tiesiog padėti pažvelgti į problemą kitu kampu ir lengviau ją spręsti.

Yra dar vienas argumentas kreiptis į specialistą esant įtarimui dėl adaptacijos sutrikimų – juos būtina atskirti su daugybe skirtingų subjektų, ypač su depresija. Kai kurie simptomai būdingi adaptaciniams ir depresijos sutrikimams – čia kalbame, pavyzdžiui, apie prastą nuotaiką ar miego problemas.

Tačiau adaptacinių sutrikimų simptomai yra ne tokie intensyvūs, o jų atsiradimą akivaizdžiai anksčiau nei buvo patirta stresinė situacija, o depresijos atveju nebūtina pripažinti, kad pacientas kovojo su sunkiais sunkumais. įvykis prieš susirgimą. Depresiniai sutrikimai yra rimta problema, kurią reikia gydyti, todėl visada būtų geriausia ją pašalinti, nes jie yra atsakingi už paciento negalavimus.

Adaptacijos sutrikimas: gydymas

Jau buvo minėta, kad depresinius sutrikimus galima gydyti – bet kaip? Na, čia pirmiausia pasitelkiamos psichoterapinės sąveikos – gali padėti kognityvinė-elgesio terapija, šeimos terapija. Kartais pacientui labai palengvina tiesiog pasikalbėti (ar kelis kartus) su psichologu.

Esant situacijai, kai pacientas jaučia, kad negali susidoroti su išgyventais įvykiais, galima pasinaudoti krizių intervencijos centro pagalba Esant dideliam adaptacijos sutrikimų simptomų intensyvumui, galima taikyti farmakologinį gydymą. Tokiu atveju galima vartoti antidepresantus (pvz., serotonino reabsorbcijos inhibitorius). Tuo atveju, kai vyraujanti paciento problema yra sunkūs nerimo priepuoliai, jam gali būti patariama vartoti trumpalaikes nerimą mažinančias priemones, pvz.benzodiazepinai.

Vaikų ir paauglių adaptacijos sutrikimai

Adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau, priklausomai nuo paciento amžiaus, jie gali vykti įvairiai. Vaikų ir paauglių adaptacijos sutrikimai dažniausiai pasireiškia elgesio sutrikimais – vaikas dažnai patiria pykčio ir net agresijos priepuolius, taip pat gali rodyti įvairų smurtinį elgesį.

Jauniausio amžiaus grupėje taip pat būdinga tai, kad jiems adaptacijos sutrikimai gali sukelti regresiją, kai, pavyzdžiui, kelerių metų vaikai vėl pradeda čiulpti nykštį, kalbėti vaikystėje ar turėti šlapinimosi į lovą epizodai.

Vaikų ir paauglių adaptacijos sutrikimų priežastys taip pat šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Jų atveju problemą sukelia, pvz., tėvų skyrybos ar situacija, kai vaiko globėjai namuose dažnai ginčijasi tarpusavyje.

Gana dažnai vaikų adaptacijos sutrikimų atsiradimas yra susijęs su tuo, kad vaikas pradeda eiti į darželį ar mokyklą. Vaiko mokymosi pradžia gali būti neįtikėtino streso š altinis – juk jis pradeda susidurti su reikalavimais siekti tam tikrų ugdymosi rezultatų, tačiau turi susidoroti ir su funkcionavimo tarp bendraamžių iššūkiu.

Vieniems vaikams lengviau adaptuotis mokykliniame gyvenime, kitiems sunkiau – dėl šios priežasties mažylis, kuris pradeda žengti pirmuosius ugdymosi žingsnius, turi būti atidžiai stebimas ir, jei įtariate, kad jis gali turėti adaptacijos sutrikimų, turite suteikti jam reikiamą pagalbą.

Verta žinoti

Adaptacijos sutrikimai: ar jų galima išvengti?

Visiškai adaptacinių sutrikimų išvengti nepavyks – vieni dažniau, kiti rečiau, tačiau kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su kebliomis situacijomis. Norint, kad stiprus stresas ilgą laiką nesugadintų jūsų nervų, tereikia su tuo susitvarkyti. Verta susikurti savo būdus, kaip nuimti įtampą – tai gali būti ir žvejyba, ir važiavimas dviračiu, ir vaikščiojimas klausantis muzikos. Taip pat pravartu turėti grupę patikimų, atsidavusių žmonių, kuriems prireikus galėtumėte papasakoti apie savo problemas. Įprastas pokalbis tikrai gali turėti gydomąjį poveikį – vien pasidaliję savo rūpesčiais su kuo nors galime geriau jaustis, o žinojimas, kad turime kuo pasikliauti, gali susilpninti patiriamų stresinių įvykių poveikį ir sumažinti adaptacijos sutrikimų riziką.

Š altiniai:

„Psichiatrija“, mokslinis redaktorius M. Jaremas,J. Rabe-Jabłońska, pub. PZWL, Varšuva 2011 m.

"Psichiatrija. Vadovėlis studentams", B. K. Puri, I. H. Treasaden, red. I lenkas J. Rybakowski, F. Rybakowski, Elsevier Urban & Partner, Vroclavas 2014

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisBaigė medicinos studijas Poznanės medicinos universitete. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdamas su pacientais jis orientuojasi į tai, kad visada jų išklausytų ir praleistų tiek laiko, kiek jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija