Disociaciniai (konversijos) sutrikimai yra psichikos reakcija į patiriamus sunkius įvykius – psichikos sutrikimai ar jų eigoje atsirandantys somatiniai simptomai (pvz., jutimų sutrikimai ar parezė) turėtų „atitraukti“ mintis nuo neišspręstų emocinių konfliktų. Perskaitykite disociacinių sutrikimų priežastis ir tipus, sužinokite, kaip jie diagnozuojami ir jų simptomus, ir sužinokite apie konversijos sutrikimų gydymą.

Turinys:

  1. Disociaciniai sutrikimai: kas tai yra?
  2. Disociaciniai sutrikimai: priežastys
  3. Disociaciniai sutrikimai: tipai
  4. Disociaciniai sutrikimai: gydymas

Disociaciniai sutrikimai: kas tai yra?

Disociacinis (konversijos) sutrikimas daugeliui žmonių nežinomas, bet iš tikrųjų gana įdomus terminas. Žodis disociacija kilęs iš lotyniško žodžio „disociacija“, reiškiančio atsiskyrimą – psichiatrijos atveju šiuo terminu nusakoma, kas kasdien yra glaudžiai susiję: sąmoningumas, atmintis ir įvairių dirgiklių jutimas. Kita vertus, konversija apibrėžiama skirtingai. Pagal vieną iš medicininių ligų klasifikacijų – TLK-10 – konversija yra disociacijos sinonimas.

Kita klasifikacija, kuri yra amerikietiškas DSM, atskiria abu reiškinius vieną nuo kito ir apibrėžia įvairius somatinius simptomus kaip konversiją, pvz. neurologiniai - kurie atsiranda žmonėms dėl įvairių neišspręstų psichinių konfliktų.

Disociacijos epizodus savo gyvenime išgyvena kiekvienas žmogus – tai netgi momentai, kai pabundame įvairiems sapnams ir laikinai prarandame sąlyčio su realybe jausmą. Tokios būsenos visiškai nekelia problemų ir neturi kelti nerimo.

Situacija yra neabejotinai kitokia, kai pacientui išsivysto kažkokie disociaciniai (konversiniai) sutrikimai – tokioje situacijoje būtina atidžiau pažvelgti į paciento būklę. Į šią grupę įtrauktų problemų gali kilti bet kuriame amžiuje, tačiau jos paprastai atsiranda paaugliams ir jauniems suaugusiems.

Jie tikrai dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Disociacinių sutrikimų dažnis vertinamas skirtingai, – skaičiuoja jinuo 11 iki 300 žmonių iš 100 000 gali nukentėti nuo jų.

Adaptacijos sutrikimai: priežastys, simptomai, gydymas

Reaktyvūs sutrikimai: kaip juos atpažinti?

Nervų sutrikimas: priežastys, simptomai, gydymas

Disociaciniai sutrikimai: priežastys

Disociaciniai sutrikimai gali išsivystyti dėl sunkios patirties, itin įtemptų situacijų, tiek praeityje (pvz., vaikystėje), tiek ir dėl neseniai patirtos traumos.

Atsiribojimu siekiama atitraukti jus nuo mąstymo apie labai nemalonius prisiminimus

Įvykių, galinčių sukelti disociacinius sutrikimus, pavyzdžiai:

  • išprievartavimas,
  • seksualinis priekabiavimas,
  • patiria artimųjų agresiją (tiek fizinę, tiek psichinę),
  • bendraamžių patyčios,
  • stichinė nelaimė,
  • automobilio avarija,
  • karas.

Įvairios pacientų problemos gali lemti disociacinius sutrikimus. Tai visų pirma, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, depresiniai sutrikimai, asmenybės sutrikimai (ypač ribiniai asmenybės ir histrioniniai asmenybės sutrikimai), taip pat įvairūs centrinės nervų sistemos struktūrų pažeidimai ir potrauminio streso sutrikimas.

Disociaciniai sutrikimai: tipai

Apie konversijos sutrikimus nekalbama daug, o iš tikrųjų į šią grupę įtraukta daug problemų. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiai – disociacinių sutrikimų simptomas gali būti tiek staigus atminties praradimas, susijęs su tam tikrais konkrečiais įvykiais, tiek netipinių traukulių priepuolių atsiradimas, primenantis konvulsinius ar specifinės, net keistos lokalizacijos, jutimo sutrikimus.

1. Disociacinė amnezija

Būdingas šios problemos bruožas yra tai, kad amnezija dažniausiai pasireiškia griežtai apibrėžtu laikotarpiu – paprastai pacientas neatsimena trauminio įvykio. Šio disociacinio sutrikimo atveju pažymėtina tai, kad juo sergantis pacientas nepatiria jokių sunkumų įsimenant naują informaciją.

2. Disociatyvi fuga

Fuga yra gana intriguojantis disociacinis sutrikimas – jos atveju pacientas keliauja į skirtingas vietas (dažniausiai tokias vietas, kurios jam sukelia reikšmingas emocijas), kurių vėliau… neprisimena. Šių kelionių metu žmogus gali įgyti visiškai kitokią tapatybę.

3. Transas ir turėjimas

Pacientasbūdamas transe jis nekontroliuoja savo kūno ar mąstymo, jis taip pat neturi galimybės patirti savęs ar jaustis vienu su savo tapatumu – tačiau tai gali būti pakeista kokia nors išorine tapatybe.

Apsėdimo atveju paciento asmenybė pakeičiama visiškai kitokia (dažniausiai demoniška), kurią gali lydėti kalbėjimas svetimu balsu arba visiškai svetima kalba

Čia reikia pabrėžti, kad transas ir apsėdimas priskiriami psichikos sutrikimams tik tada, kai atsiranda prieš konkretaus asmens valią (kai šie reiškiniai atsiranda, pvz., susiję su kai kuriais religiniais ritualais, tada jie nebelaikomi kaip disociaciniai sutrikimai).

Amnezija arba sunkus atminties sutrikimas

Kiekybiniai ir kokybiniai sąmonės sutrikimai

Somatomorfiniai sutrikimai: priežastys, simptomai, gydymas

4. Disociacinis judėjimo sutrikimas

Šio tipo disociaciniai sutrikimai gali pasireikšti, pavyzdžiui, tam tikrų kūno dalių (pvz., apatinių galūnių) pareze arba visišku paralyžiumi, be to, pacientai gali patirti įvairių papildomų judesių (jie gali būti panašūs į nevalingus judesius). žinomi medikams, tačiau dažniausiai jie nevisiškai atitinka kiekvieno iš jų atpažinimo kriterijus).

Disociaciniai judesių sutrikimai gali sukelti ir veido raumenų ar kalbos aparatui priklausančių raumenų darbo sutrikimus (tokioje situacijoje pacientas gali patirti įvairių kalbos sutrikimų)

5. Disociaciniai traukuliai

Problema taip pat vadinama psichogeniniais pseudoepilepsijos priepuoliais. Jo eigoje pacientas patiria sutrikimų, panašių į epilepsijos priepuolį, tačiau iš tikrųjų, be šių problemų, nėra jokių kitų su epilepsija susijusių simptomų.

Taip pat būdinga tai, kad skirtingai nei epilepsijos priepuolio atveju, pacientas nepraranda sąmonės (psichogeninio priepuolio metu paciento sąmoningumas išsaugomas visiškai arba iš dalies).

6. Disociatyvus stuporas

Disociacinio stuporo (arba disociacinio stuporo) būsenos pacientas yra atitrūkęs nuo pasaulio – nebendrauja su kitais, nekalba, nevalgo, gali ir nejudėti. Tuo pačiu metu šio disociacinio sutrikimo metu paciento sąmoningumas paprastai visiškai išsaugomas.

7. Disociacinė anestezija ir jutimo praradimas

Disociacinio sutrikimo tipas, kurio simptomai sukasi aplink jutimo organus.Pacientas gali pranešti apie desensibilizaciją tam tikrose kūno vietose (pvz., pranešti, kad problema yra apatinėse galūnėse). Gali būti regėjimo sutrikimų – jie gali apimti tiek aštrumo, tiek regėjimo diapazono sumažėjimą, bet ir staigų, visišką aklumą. Taip pat gali atsirasti klausos sutrikimų, įskaitant staigų kurtumą.

8. Kiti disociaciniai sutrikimai

Kiti vienetai, priklausantys disociaciniams sutrikimams, yra daugiskaita (asmenybės suskaidymas) ir Ganserio sindromas. Daugialypės asmenybės problema yra gana įdomi problema – kalbama apie tai, kad pacientas turi dvi (ar daugiau) visiškai skirtingas asmenybes. Nė viena paciento asmenybė nežino apie kitų egzistavimą, be to, šios asmenybės gali skirtis pagal amžių, lytį ar net intelekto lygį.

Ganserio sindromas yra sutrikimas, kurį gana sunku atskirti nuo modeliavimo. Na, tai susideda iš to, kad pokalbio metu pacientas – net ir tas, kurio intelektas tikrai nenukrypsta nuo normos – gali absurdiškai atsakyti į paprastus jam užduotus klausimus. Toks klausimas gali būti klausimas apie skaičių 1 ir 2 sumą, kur Ganserio sindromu sergantis pacientas atsakys „keturi“ arba klausimas, koks metų laikas seka žiemą – šiuo sutrikimu sergantis žmogus gali atsakyti „rudenti“.

Esant šiam disociaciniam sutrikimui, pacientas taip pat gali itin neteisingai naudoti kasdienius įrankius, pvz., bandyti valgyti kitą šakutės pusę.

Disociacinis sutrikimas: atpažinimas

Tikrai nėra lengva nustatyti konversijos sutrikimų diagnozę. Paprastai pacientas kreipiasi ne pas psichiatrą, o pas kitus specialistus – pavyzdžiui, regos negalią turintis žmogus lankosi pas oftalmologą, o atsiradus jutimo sutrikimams ar traukuliams primenantiems priepuoliams, pacientas gali kreiptis į neurologą

Iš esmės tai nėra neteisinga procedūra – prieš diagnozuojant disociacinius sutrikimus, būtina išskirti organines paciento simptomų priežastis (o tokios, ypač esant neurologiniams simptomams, teoriškai netgi galėtų būti tokios sunkios ligos, tokios kaip insultas ar smegenų auglys).

Kai pacientas serga disociaciniais sutrikimais, įvairiuose jam atliekamuose tyrimuose nukrypimų nenustatoma. Tai gali trikdyti ir pacientą, ir gydytoją – pirmasis norėtų pagaliau sužinoti, kas jam negerai, antrasis gali jaustis visiškai bejėgis arba atvirkščiai – suerzintas jausmo, kad lankytojas jį tiesiog imituoja.

Konversijos sutrikimų atveju tikrai taiptaip nėra – jas turintys pacientai nenaudoja simuliacijų, tačiau jų psichika tam tikra prasme generuoja įvairius simptomus, siekdama nuslopinti sunkias emocijas. Psichikos sveikatos specialistai – psichiatrai ir psichologai – yra tinkami specialistai, į kuriuos turėtų kreiptis žmonės, kuriems įtariami konversijos sutrikimai.

Disociaciniai sutrikimai: gydymas

Disociaciniai sutrikimai po kurio laiko gali išnykti savaime, tačiau tai gali būti ne visiems pacientams. Jei neįprasti simptomai išlieka ilgą laiką, būtinai būtina pradėti gydymą.

Gydant disociacinius sutrikimus, būtina dirbti per neišspręstus emocinius konfliktus, nuo kurių pacientas „bėga“ – tam naudojama psichoterapija. Juo, be kita ko, siekiama kad pacientas suprastų, kokia tiksliai situacija yra atsakinga už jo negalavimų atsiradimą. Asmenims, turintiems disociacinių sutrikimų, kartais rekomenduojamos įvairios psichoterapijos rūšys, gana dažnai šios problemos atveju taikoma kognityvinė-elgesio terapija. Psichoterapija yra disociacinių sutrikimų gydymo pagrindas, tačiau kai kuriais atvejais, pvz., esant sunkiems paciento nerimo simptomams, gali būti tikslinga pridėti farmakologinį gydymą, pagrįstą anksiolitinių vaistų vartojimu.

Verta žinoti

Disociaciniai sutrikimai: prognozė

Daugumos žmonių, kenčiančių nuo disociacinių sutrikimų, prognozė yra gera – daugumai pacientų šie sutrikimai pavyksta regresuoti. Blogesnis terapijos poveikis pasiekiamas, kai paciento konversijos sutrikimai išlieka ilgą laiką, kai jį papildomai apkrauna kiti psichikos sutrikimai (ypač asmenybės sutrikimai) ir kai pacientas rodo žemą motyvaciją dalyvauti psichoterapijoje

Š altiniai:

1. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius M. Jarema, J. Rabe-Jabłońska, red. PZWL, Varšuva 2011 m.

2. "Psichiatrija. Vadovėlis studentams", B. K. Puri, I. H. Treasaden, red. I lenkas J. Rybakowski, F. Rybakowski, Elsevier Urban & Partner, Vroclavas 2014

3. Deville C. ir kt., Disociatyvūs sutrikimai: tarp neurozės ir psichozės, Case Rep Psychiatry. 2014 m.; 2014 m.: 425892

Apie autoriųLankas. Tomaszas NeckisPoznanės medicinos universiteto medicinos fakulteto absolventas. Lenkijos jūros (labiausiai noriai vaikščiojantis jos pakrantėmis su ausinėmis ausyse), kačių ir knygų gerbėjas. Dirbdami su pacientais, susitelkite į tai, kad visada juos išklausytumėte ir praleistumėte kuo daugiau laiko.jiems reikia.

Kategorija:

Psichiatrija