Parazitinė haliucinozė (paranoja) yra psichozinis sutrikimas, pasireiškiantis jusliniais kliedesiais – pacientas įsitikinęs, kad po oda arba visame kūne yra parazitų. Kokios yra parazitinės paranojos priežastys ir simptomai? Kaip gydoma parazitinė beprotybė?

Parazitinė haliucinozėarba parazitinė beprotybė, parazitinė paranoja, lytėjimo haliucinozė, parazitozė arba Ekbom sindromas yra haliucinozių grupės psichozinis sutrikimas, pasireiškiantis jutimo kliedesiais - klaidingi įsitikinimai apie parazitų buvimą po oda / odoje arba visame kūne.

Parazitinė haliucinozė – priežastys ir rizikos veiksniai

Parazitinė haliucinozė dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus vienišoms moterims, kurios dažnai gyvena socialiai izoliuotos, turi žemą socialinę ir ekonominę padėtį ir žemą išsilavinimą.

Šio tipo haliucinozė jaunesniems žmonėms dažniausiai atsiranda dėl narkotikų vartojimo – kokaino (kokaino kirminų) ir kitų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad kliedesiai gali būti kliedesinis fiziologinių pojūčių aiškinimas, pvz., niežulys ir kiti negalavimai, kuriuos sukelia odos pakitimai sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, hipovitaminozė, anemija, alerginės reakcijos.

Ši liga gali pasireikšti ir sergant ne tik organinėmis ligomis, bet ir šizofrenija bei afektiniais sutrikimais. Dažniausiai tai siejama su depresija.

Parazitinė haliucinozė – simptomai

Pacientas įsitikinęs, kad po oda juda „kirminai“ arba „maži gyvūnai“. Ligos eigoje atsiranda lytėjimo haliucinacijų, kurias pacientas suvokia kaip kirminų ar vabzdžių šliaužiojimą po oda ar joje. Pacientas taip pat paaiškina, kaip jie dauginasi, cirkuliuoja po oda, kartais išeina už jos srities. Kartais niežulys yra lydimas simptomas.

Pacientai dažnai atneša gydytojui įtariamą parazitą, suvyniotą į popierinę pakuotę, kaip infekcijos įrodymą, kuris bus dedamas į stiklainį ar dėžutę. Paprastai tai yra subraižyto, suragėjusio epidermio fragmentai. Jis gali reikalauti jį ištirti po padidinamuoju stiklu ir paimti odos mėginį įvertinimui. Siekdami išgauti tariamus parazitus, sergantieji pasitelkia ne tik pirštus, bet ir adatas bei kitus įrankius. Kai kurie žmonės naudoja savo metodusatsikratyti įtariamų parazitų, patepdami odą įvairiomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip plovikliai (tualeto produktai), pesticidai ir net benzinas. Dėl to daugeliu atvejų ant odos atsiranda įbrėžimų, įpjovimų ir kartais net išopėjimų.

Pacientai visiškai nekritiškai vertina savo simptomus. Jie mano, kad parazitų buvimas yra neabejotinas.

Parazitai, kuriais sergantis asmuo tariamai užkrėstas, gali būti, pavyzdžiui, utėlės. Šiuo atveju ligos pradžia daugeliu atvejų būna panaši. Pirma, pacientas pastebi niežtinčius galvos odos (ir netoliese esančių kūno dalių, pavyzdžiui, kaklo) pažeidimus. Jis įtaria, kad tai alergija. Jis kreipiasi pagalbos į dermatologą. Jei jis liepia atlikti alergijos tyrimus, rezultatai yra neigiami. Galvos niežėjimas sustiprėja, be to, ant jos atsiranda „kieti gumbeliai“, pacientas „jaučia, kaip kirminai ropojasi po galvos oda“. Stengiatės jų atsikratyti valydami šepetėliu arba naudodami įvairius preparatus nuo utėlių. Tačiau niekas nepadeda. Norėdamas atsikratyti tariamų kirminų, sergantis žmogus labai stipriai kasosi galvą, dažnai iki kraujo, bet ir tada nesiliauja kasytis. Jis braižo žaizdas, nes žino, kad „parazitai yra“. Kartais pacientas įsitikina, kad kirmėlės užkrėtė visą kūną, kad jų yra visur – ant kojų, rankų ir veido. Galiausiai sergantis žmogus gali pasiekti peilį, kad padarytų pjūvius ir pašalintų kirmėles. Tačiau ji daro išvadą, kad pjūviai pasirodo per seklūs, nes parazitai vis dar yra po oda. Sergantis žmogus bijo išeiti iš namų, nes bijo užkrėsti kitus žmones.

Parazitinė haliucinozė - gydymas

Parazitinė beprotybė reikalauja gydymo antipsichoziniais vaistais. Jei pacientui dėl įbrėžimų išsivysto bakterinės odos infekcijos, būtina naudoti vietinius antibiotikus, o esant labai dideliems pažeidimams – ir geriamuosius antibiotikus

Tačiau įtikinti psichikos ligonią vartoti vaistus nėra lengva. Esant tokiai situacijai, ligoniu reikia rūpintis, juo domėtis, nes tai, be kita ko, Jo trūkumas veda į santykių palengvėjimą, o dar labiau – vienišumo jausmą, kuris yra ligos vystymosi veiksnys. Įgijus paciento pasitikėjimą, galima imtis tolesnių veiksmų veiksmingam gydymui įgyvendinti.

Kategorija:

Psichiatrija