Psichiatrinė ekspertizė – tai pokalbis, kuriame dėmesys sutelkiamas į įvairius galimus psichikos ligų ir sutrikimų simptomus. Apsilankymas pas psichiatrą vis dar tikriausiai, bet neturėtų būti, gėdingas dalykas ir tebėra tabu. Psichiatras, kaip ir bet kuris kitas gydytojas, atsižvelgia tik į paciento savijautą, kad galėtų tinkamai diagnozuoti esamą paciento problemą ir pasiūlyti jam tinkamą gydymą. Kokie klausimai užduodami psichiatrinės ekspertizės metu ir kodėl pacientai neturėtų to bijoti?

Psichiatrinė ekspertizėvis dar yra tabu, o kai kurie pacientai, vos išgirdę šią frazę, patiria nemalonius jausmus ir asociacijas. Iš kur toks požiūris gali kilti? Dažniausiai žmonės bijo to, ko tiesiog nežino.Psichiatrinė ekspertizėiš tikrųjų yra į psichikos funkcionavimą orientuotas pokalbis. Iš esmės kiekvienas gydytojas gali atlikti pagrindinį psichikos būklės įvertinimą, o visapusiška psichiatrinė ekspertizė lieka psichiatrijos ir vaikų bei paauglių psichiatrijos specialistų sfera.

Psichiatrinė ekspertizė pradedama pacientui įėjus į kabinetą

Psichiatrinė ekspertizė prasideda pacientui įėjus į gydytojo kabinetą. Jau tada galima atkreipti dėmesį į skirtingą paciento elgesį, kuris priartins gydytoją prie diagnozės. Pavyzdžiui, depresija sergantis pacientas į gydytojo kabinetą gali ateiti apsirengęs itin aplaidžiai. Kitas pacientas, pavyzdžiui, sergantis manija, gali turėti išskirtinai spalvingą ir ryškų stilių. Pirmosios asociacijos, atsirandančios pas gydytoją, yra labai svarbios – jos gali turėti įtakos tolimesnei psichiatrinės ekspertizės eigai.

Psichiatrai atidžiai stebi savo pacientus viso psichiatrinio tyrimo metu. Pavyzdžiui, tokie aspektai kaip:

  • paciento sėdėjimo būdas;
  • pacientas atlieka bet kokius neramius judesius, pvz., dreba kojas ar nuolat manipuliuoja rankomis;
  • akių kontaktas su gydytoju;
  • kalbėjimo tempas.

Psichiatrinė ekspertizė: orientacijos įvertinimas

Psichiatrinės ekspertizės metu vertinama dviejų tipų orientacija: autopsichinė orientacijairalopsichinė orientacija . Pirmasis susijęs su pačiu pacientu – autopsichas žino, kas jis toks, koks jo vardas ir kiek jam metų. Alopsichinė orientacija savo ruožtu yra susijusi su paciento aplinka – norint ją įvertinti, reikia užduoti klausimus apie paciento vietą arba esamą datą ar savaitės dieną

Psichiatrinė patikra: poveikio ir nuotaikos įvertinimas

Poveikis– esama paciento pateikta emocinė būsena (afektas taip pat gali būti apibrėžiamas kaip paciento emocijų išraiška, kurią gali įvertinti gydytojas). Psichiatrinio tyrimo metu gydytojas gali nustatyti, kad pacientas turi adaptuotą, netinkamai pritaikytą, labilų, standų ar susilpnėjusį afektą.

Nuotaika , savo ruožtu, yra platesnė sąvoka nei afektas ir apima ilgiau trunkančias emocines būsenas. Nuotaika gali būti pakili, prislėgta ar net (eutimiška). Norėdamas įvertinti nuotaiką, psichiatras gali paprašyti paciento apibūdinti savo nuotaiką pagal tam tikrą skalę (pvz., skaitine skale, kur 0 yra blogiausia galima nuotaika, o 10 – geriausia paciento nuotaika, kokią tik gali įsivaizduoti). Galutiniam nuotaikos įvertinimui įtakos turi ir tiriamojo pateikiamas klinikinis vaizdas. Liūdnas, sunerimęs ir negalintis džiaugtis žmogus gali būti prastos nuotaikos. Ir atvirkščiai, kitam žmogui, kuris atrodo kupinas energijos ir susijaudinęs, negali ramiai sėdėti vienoje vietoje – toks elgesys gali reikšti pakilią paciento nuotaiką.

Psichiatrinė ekspertizė: suvokimo sutrikimo įvertinimas

Atliekant psichiatrinę apžiūrą, iš esmės kiekvieno paciento klausiama, ar jis kada nors matė ar girdėjo ką nors neįprasto, ar nepatyrė pojūčių iš kokių nors kitų pojūčių, kurių kiti žmonės nėra patyrę. Kai kuriems respondentams tai sukelia pasipiktinimą, tačiau nereikėtų per greitai nusiminti – klausimas apie suvokimo sutrikimus (daugiausia haliucinacijų forma) yra įprastas psichiatrinės ekspertizės elementas.

Haliucinacijos gali apimti bet kokią juslę, todėl – ypač jei psichiatras įtaria, kad pacientas jas gali patirti – gali kilti įvairių klausimų, daugiausia dėmesio skiriant suvokimo sutrikimams. Šiuo tikslu paciento gali būti paklausta, pavyzdžiui, ar jis girdi kokius nors balsus arba ar jis kada nors jautė kokių nors neįprastų pojūčių, galinčių kilti iš jo kūno.

Psichiatrinė ekspertizė: mąstymo sutrikimų įvertinimas

Mąstymo sutrikimai skirstomi į dvi grupes:mąstymo tempo sutrikimaiir sutrikęs mąstymo turinys . Vertinant mąstymo tempo sutrikimus, naudojama tiek iš paciento gauta informacija, tiek paciento kalbėjimo būdas. Ši sutrikimų grupė, be kita ko, apima mąstymo eigos pagreitėjimas arba jo sulėtėjimas. Psichiatrai dažnai tiesiog klausia pacientų, ar jie patiria lėtesnį ar greitesnį minčių srautą. Taip pat atsižvelgiama į tai, kaip greitai pacientas atsako į klausimus – pvz., ilgai apmąsčius atsakymą, galima įtarti, kad respondento mąstymo tempas lėtėja.

Antroji su mąstymu susijusių psichopatologinių sutrikimų grupė – mąstymo turinio sutrikimai. Tai apima kliedesius ir obsesijas. Apie paciento kliedesius psichiatras gali sužinoti atidžiai klausydamas, ką pacientas pasakoja – pavyzdžiui, persekiojamų kliedesių turintis pacientas gali būti įsitikinęs, kad visi nori jį įskaudinti, o įtakos kliedesių turintis pacientas gali atkakliai tvirtinti, kad jo elgesys. arba mąstymo procesai vadovaujasi kokia nors išorine jėga. Vertindamas kliedesius, gydytojas turi būti ypač taktiškas – nes norint kalbėti apie kliedesius patiriantį pacientą, reikia konstatuoti, kad pacientas yra nekritiškai įsitikinęs savo įsitikinimų teisingumu, net kai jam pateikiami įrodymai, jie netiesa.

Obsesijos savo ruožtu vadinamos įkyriomis mintimis. Norėdamas patikrinti, ar jų yra paciente, psichiatras klausia tiriamojo, ar jis kada nors nepatyrė įkyrių, nemalonių minčių, kurių pacientas bandė (nesėkmingai) išvengti. Obsesijos yra susijusios su kita problema – prievarta, t.y poreikiu atlikti tam tikrą veiklą (pvz., įkyriai plauti rankas). Tokiu atveju psichiatras klausia paciento, ar pacientas jaučia būtinybę atlikti bet kokią veiklą, kuri gali – net laikinai – palengvinti obsesijų atsiradimą.

Psichiatrinė ekspertizė: Įžvalgos įvertinimas

Įžvalga – tai paciento supratimas apie ligą. Įžvalgos įvertinimas yra vienas iš pagrindinių psichiatrinės ekspertizės elementų – pacientui, kurio įžvalga išsaugoma, greičiausiai bus lengviau įgyvendinti terapines intervencijas nei pacientui, kuris, nepaisant ligos naštos, jaučiasi visiškai sveikas.

Psichiatrinė ekspertizė: pažintinių funkcijų įvertinimas

Psichiatrinės ekspertizės metu taip pat vertinamas dėmesys, atmintis ir koncentracija. Lengviausias būdas nuspręsti apie šios pažintinės veiklos būklę yra paklausti paciento, ar jis ar ji jaučia, kad, pavyzdžiui, yra sutrikęs dėmesys ar atmintis.Atmintis gali būti vertinama ir pačios psichiatrinės ekspertizės metu, pavyzdžiui, psichiatras gali paprašyti respondento prisiminti kelis jam pasakytus žodžius ir atkurti juos gydytojo pasirinktu momentu.

Psichiatrinė ekspertizė: mintys apie savižudybę

Kai kurie su psichiatrija nesusiję žmonės mano, kad klausimų apie mintis apie savižudybę ar bandymus nusižudyti negalima – tai neabejotina klaida. Jie privers pacientą nemąstyti apie gyvybės atėmimą, o privers pacientą manyti, kad kažkas nusprendė iš tikrųjų įvertinti jo psichinę būklę kaip visumą. Atliekant psichiatrinę ekspertizę, svarbu nustatyti tiek esamas, tiek buvusias mintis ar bandymus nusižudyti. Psichiatrai taip pat klausia respondentų apie savęs žalojimo veiksmus.

Psichiatrinė apžiūra: ligos istorija

Pacientas pas psichiatrą gali kreiptis ir pirmą kartą, ir tai gali būti kitas jo vizitas pas tokį specialistą. Žmonėms, kurie jau buvo gydomi psichiatriškai, labai svarbi informacija apie esamą jų ligos eigą. Gydytoja domisi visais jau įdiegtais gydymo metodais, hospitalizacijomis (ypač tomis, kurios vyko be paciento sutikimo), taip pat remisijos laikotarpių trukme

Psichika neabejotinai susijusi su organinėmis ligomis, todėl psichiatrinės ekspertizės metu klausiama, ar pacientas neserga kokiomis nors lėtinėmis ligomis. Tai labai svarbu dėl kelių skirtingų priežasčių. Pirma, kai kurie organiniai dariniai gali sukelti psichikos sutrikimus (pvz., hiperkortizolemiją, kuri gali sukelti psichozinius sutrikimus). Kitas aspektas yra susijęs su psichiatrinio gydymo planavimu – tam tikrų ligų buvimas pacientui gali neleisti vartoti tam tikrų vaistų (pvz., turintiems kardiologinių problemų, nevartojantiems triciklių antidepresantų). Taip pat svarbi informacija apie paciento jau vartojamus vaistus – psichiatras, žinantis, kokius vaistus vartoja jo pacientas, galės pasiūlyti jam psichotropinius vaistus, kurie nesąveiks su kitais vaistais.

Psichiatrinė ekspertizė: visi žmogaus gyvenimo įvykiai turi įtakos psichikai

Pilna psichiatrinė ekspertizė yra labai išsamus įvertinimas. Taip yra dėl to, kad psichikos sutrikimų ir ligų atsiradimui, pvz., 40 metų žmogui, gali turėti įtakos įvykiai, įvykę ankstyvoje jaunystėje. Štai kodėl psichiatrai klausia apie paciento ugdymo procesą,santykiai su tėvais paauglystėje ar pirmieji santykiai. Teoriškai didelės reikšmės gali turėti net informacija apie pacientės mamos nėštumo eigą – juk vienas iš galimų veiksnių, galinčių būti susijęs su, pavyzdžiui, šizofrenijos etiologija, yra infekcijos, patirtos gimdos gimdos metu. Taip pat svarbu žinoti apie įvairius paciento nelaimingus atsitikimus (ypač jei juos lydėjo galvos traumos), taip pat neurologinių sutrikimų, tokių kaip traukuliai praeityje, istoriją.

Psichiatrinė ekspertizė: priklausomybės

Standartinis klausimas, kuris užduodamas psichiatrinėje ekspertizėje, yra apie psichoaktyviąsias medžiagas. Dažniausiai pacientų teiraujamasi apie alkoholio, narkotikų ir nikotino produktų vartojimą, iš tikrųjų jų reikėtų klausti ir apie galimą piktnaudžiavimą narkotikais bei kitas priklausomybes (net tokias kaip apsipirkimas ar patologinis lošimas).

Psichiatrinė ekspertizė: prieštarauja įstatymams

Psichiatrai taip pat domisi, ar pacientas kada nors nepateko į kokį nors konfliktą su įstatymu. Tokie įvykiai gali rodyti, pavyzdžiui, per didelį paciento impulsyvumą, įstatymų pažeidimas gali atsirasti ir tada, kai pacientai patiria, pavyzdžiui, manijos epizodus.

Psichiatrinė ekspertizė: apie ką dar klausia psichiatrai?

Psichiatrijos kabinete besilankančių pacientų tikriausiai taip pat bus klausiama apie tai, kaip jie miega (juk dėl psichikos problemų gali atsirasti ir nemiga, ir per didelis mieguistumas), ir apie jų apetitą (klausimai čia skirti atmesti arba patvirtinti įvairius valgymus sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija).

Verta žinoti

Vaiko psichiatrinė ekspertizė: panaši, bet skirtinga

Vaikų psichiatrinės ekspertizės eiga kai kuriais atžvilgiais yra panaši į suaugusiųjų, tačiau jai taip pat būdingi tam tikri skirtumai. Visų pirma, vaikų psichikos problemų diagnostika atliekama tiek pokalbio su vaiku, tiek jo globėjais pagrindu. Suprantama, kad įtarus elgesio ar autizmo spektro sutrikimą, psichiatras informaciją, kuri yra labai svarbi diagnozei nustatyti, gaus ne iš vaiko, o iš tėvų.

Vaikų psichiatrijoje didelę reikšmę turi vaiko raidos laikotarpis. Pirmieji žingsniai, pirmieji žodžiai, vaiko bendravimo su bendraamžiais ir nepažįstamais žmonėmis būdas – visa tai vaikų psichiatrinėje ekspertizėje. Šis tyrimas taip pat būdingasDėl tam tikrų sunkumų – tokių gali atsirasti, pavyzdžiui, esant vaikų suvokimo sutrikimams. Vaikų pacientai dažniausiai turi itin turtingą vaizduotę, o pasauliečiui gali būti sunku pasakyti, ar pasakojimai apie reginčius drakonus ar vaiduoklius yra susiję su vaiko kūrybiškumu, ar vaikas iš tiesų patiria haliucinacijų. Tačiau patyrę vaikų psichiatrijos specialistai sugeba atskirti normą nuo patologijos. Dar viena ypatybė, dėl kurios vaikų psichiatrinė ekspertizė skiriasi, yra tai, kad, pavyzdžiui, šios apžiūros metu gali būti naudojami vaiko piešiniai.

Psichiatrinė ekspertizė – bendrame vertinime svarbu ne tik pokalbis su pacientu

Pagrindinės psichiatrinės ekspertizės išvados neabejotinai daromos remiantis informacija, gauta iš respondento. Tačiau bendram paciento vertinimui svarbūs ir šeimos psichiatrui pateikti duomenys. Pokalbis su artimaisiais gali būti ypač svarbus, pvz., kai pacientas patenka į psichiatrinę ligoninę dėl skubių indikacijų ūminio psichikos ligos epizodo metu (pvz., sunkios manijos fazėje). Esant tokiai situacijai, paciento šeima gali suteikti gydytojui informaciją apie jo funkcionavimą premorbidiniu laikotarpiu, taip pat pateikti specialistui duomenis apie esamą gydymo kursą ar paciento vartojamus vaistus.

Psichiatrinė apžiūra kaip testas, kuris skirtingiems pacientams gali atrodyti visiškai kitaip

Kaip matote, psichiatrinė ekspertizė yra labai plati – ji gali užtrukti iki valandos ar daugiau. Tačiau ne visi pacientai išgirsta tuos pačius gydytojo klausimus – suprantama, kad psichiatras su pacientu, kuriam įtariamas kliedesinis sindromas, daugiausia kalbės apie neteisingus jo įsitikinimus, o pokalbis su pacientu, sergančiu depresijos epizodu, bus dėmesingas. pirmiausia dėl nuotaikos sutrikimų.

Ar galite susirūpinti dėl psichiatrinės ekspertizės?

Psichiatrų apžiūra yra tiesiog pokalbis. Sąžiningumas ir atvirumas bendraujant su gydytoju tikrai gali duoti naudos – profesionalus psichiatras paciento nevertina, nes jo užduotis yra susisteminti paciento jam pateiktą informaciją ir nustatyti diagnozę, o tada pasiūlyti jam tinkamą gydymą. Verta pabrėžti, kad iš kinematografijos žinomų sofų psichiatrijos kabinetuose retai kada rasite – jei ką, tai veikiau psichologo ar psichoterapeuto kabineto įranga. Bus pasiūlyta pacientui apsilankyti pas psichiatrątikriausiai patogi kėdė, o pats pokalbis vyks tokiomis sąlygomis, kad respondentas nejaustų jokio diskomforto

Kategorija:

Psichiatrija