Jūs rūpinatės savo dantimis, bet ar prisimenate savo dantenas? Dantenų ligos prasideda nepastebimai ir yra antra dažniausia dantų netekimo priežastis po ėduonies.
Apnašosvaidina svarbų vaidmenį uždegiminiuose dantenų procesuose. Tai minkštas apnašas, kuris tvirtai prilimpa priedantųpaviršiaus praėjus vos kelioms valandoms po jų valymo. Apnašos ne tik kaupiasi ant dantų, bet ir prasiskverbia į tarpus tarp jų ir dantenų. Lengva apčiuopti liežuviuJei apnašos nėra visiškai pašalintos dėl netinkamos higienos, greitai virsta dantų akmenimis, sukelia uždegimą, kraujavimą, patinimą ir skausmą. Akmuo matomas kaip bjaurios nuosėdos. Kai jis atsiranda, tai trukdo tinkamai higienai. Ant jo paviršiaus susidaro nauja plytelė. Jame esančios bakterijos užkrečia
dantenasir pažeidžia kaulą.
Kas dažniausiai turi problemų su dantenomis
Gingivitu dažniausiai serga tie, kurie nesirūpina burnos higiena, nors polinkis į gingivitą gali būti ir genetinis. Įdomu tai, kad daugybė klinikinių tyrimų parodė, kad žmonėms, gyvenantiems lėtinio streso ar depresijos būsenoje, dantenos ir periodontitas vystosi greičiau. Dantenos taip pat dažniau pasitaiko tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs. Dar vienas įdomus dėsningumas pastebėtas brandaus amžiaus moterims, kai menstruacinio ciklo metu periodiškai keičiasi estrogenų ir progesterono sekrecija, taip pat matomi dantenų pokyčiai.
Neretai uždegiminio proceso paūmėjimas stebimas š. moterims ovuliacijos metu, taip pat nėščioms moterims, kai dėl hormonų audros padidėja kraujagyslių pralaidumas, o tai savo ruožtu yra pagrindinė dantenų patinimo priežastis. Šiuo laikotarpiu dantenos tampa mažiau atsparios burnoje esančioms bakterijoms. Dantenų problemas taip pat sukelia netinkamas sąkandis, netiksliai uždėtos plombos, prastai pritaikyti nuolatiniai protezai (t. y. vainikėliai, tiltai) ir net bruksizmas (dantų griežimas).
Kruopštus, reguliarus dantų valymas apsaugos jūsų dantenas nuo ligų
Kasdienė priežiūra yra skirta užkirsti kelią apnašų susidarymui. Galite patys jį pašalinti iš dantų, bet negalite, jei jis yra žemiau dantenų linijos. Dantenų ir dantų higienos pagrindas – kruopštus valymaspageidautina po kiekvieno valgio, o jei tai neįmanoma, bent du kartus per dieną
Dantų šepetėlis
Minkštas dantų šepetėlis yra geriausias dantenų problemų sprendimas. Labai rekomenduojami elektriniai rotaciniai dantų šepetėliai, kurie valant dantis švelniai masažuoja dantenas. Valymo technika svarbi, kad nedirgintų dantenų. Verta naudoti ritininį metodą, arba „šluoti“ – šepetėlį perkelkite nuo dantenų link danties vainiko
Labai svarbu stebėti dantų šepetėlio keitimo nauju laiku. Tai daryti reikėtų kas 2-3 mėnesius, nes susidėvėjęs šepetys tampa papildomų bakterijų buveine. Norėdami jų išvengti, po kiekvieno naudojimo taip pat turite jį kruopščiai nuplauti. Galva gali būti uždengta specialiais užvalkalais (jie kartais tvirtinami prie šepečių) tik esant būtinybei, pvz., keliaujant.
Pasta
Rekomenduojama pasta, kurioje yra medžiagų, kurios yra priešuždegiminės ir mažina patinimą bei skausmą. Svarbu, kad jame nebūtų abrazyvinių medžiagų pertekliaus. Iškilus dantenų problemoms, geriau atsisakyti dantų pastų su balinančiomis medžiagomis, nes jos gali padidinti dantų jautrumą.
Dantų siūlas
Tik jo dėka galėsite kruopščiai išvalyti tarpdančių tarpus. Tačiau jis turi būti naudojamas reguliariai, bent kartą per dieną. Siūlo gabaliuką (apie 30 cm) reikia apvynioti aplink abiejų rankų pirštus ir pajudinti tarpdančius. Svarbu jį perkelti vertikaliai, o ne horizontaliai, kad nepažeistumėte dantenų.
… ir tolesni vizitai
Bent kartą per pusmetį reikėtų apsilankyti pas odontologą, kuris patikrins ne tik dantų, bet ir dantenų būklę. Įtarus periodontitą, jis nukreips jus pas gydytoją periodontologą (jo specializacija – dantenų ir gleivinės ligos). Prireikus jis paskirs pantomogramą – visų dantų rentgenogramą. Jis leis įvertinti plika akimi nematomus pokyčius. O ligos progresavimo laipsnis bus nustatytas naudojant prietaisą, vadinamą periodontometru, jis ligą nustato daug anksčiau, nei rodo rentgeno vaizdas.